Laikinų 3D spausdintų ir frezuotų dantų restauracijų dėvėjimosi atsparumo palyginimas: sisteminė literatūros apžvalga
Recenzentas / Reviewer | |
Recenzentas / Reviewer |
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Laikinos restauracijos atlieka svarbią funkciją ortodontinio bei kompleksinių visos burnos reabilitacijos atvejų metu, todėl turi pasižymėti pakankamu atsparumu dėvėjimuisi. Tačiau dėl tyrimų metodikos standartizacijos trūkumo, tiriamų medžiagų heterogeniškumo vis dar nėra sisteminių apžvalgų, kuriose lyginamas 3D spausdinimo ir frezavimo būdu pagamintų laikinų restauracijų dėvėjimosi atsparumas. Darbo tikslas – įvertinti laikinų dantų restauracijų, pagamintų 3D spausdinimo ir frezavimo būdais, dėvėjimosi atsparumo skirtumus, remiantis in vitro tyrimų duomenimis. Medžiaga ir metodai. Sisteminė mokslinės literatūros paieška vykdyta nuo 2025 m. lapkričio 15 d. iki 2026 m. kovo 31 d. Publikacijos atrinktos iš PubMed, ScienceDirect ir SpringerLink duomenų bazių. Į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti tyrimai, atitikę iš anksto nustatytus įtraukimo kriterijus. Įtrauktų tyrimų sisteminių klaidų rizikos vertinimas atliktas remiantis QUIN įrankio kontrolinio sąrašo klausimais. Rezultatai. Į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti 6 tyrimai, kuriuose analizuotas 3D spausdintų ir frezuotų laikinų dantų restauracijų dėvėjimosi atsparumas. Tūrio pokytį vertinusiuose tyrimuose, kuriuose buvo imituojamas 1,5–3 mėn. kramtymo laikotarpis, spausdintų mėginių tūrio praradimas buvo mažesnis ar panašus į frezuotų, tačiau ilgalaikėje, 5 metus atspindinčioje, simuliacijoje tūrio nuostolis didesnis. Keturiuose iš šešių į apžvalgą įtrauktų tyrimų vertintas nusidėvėjimo gylis, tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių nenustatyta, nepaisant skirtingų ciklų skaičiaus. Paviršiaus šiurkštumas dėl dėvėjimosi didėjo abiejose grupėse, trumpalaikėje perspektyvoje spausdinti mėginiai pasižymėjo didesniu atsparumu, o ilgalaikėje lygesnis paviršius išliko frezuotų mėginių. Išvados. Dėl tyrimų metodologinio heterogeniškumo, tiesioginis laikinų spausdintų ir frezuotų restauracijų dėvėjimosi atsparumo rodiklių palyginimas yra ribotas. Trumpos trukmės kramtymo simuliacijose 3D spausdintos restauracijos pasižymi mažesniu tūrio praradimu ir paviršiaus šiurkštumu nei frezuotos restauracijos. Ilgesnės trukmės testuose – priešingai, mažesnis tūrio pokytis ir lygesnis paviršius būdingas frezuotoms restauracijoms. Nusidėvėjimo gylis abiejose grupėse išlieka panašus nepriklausomai nuo nusidėvėjimo testo trukmės.
Relevance of the problem and aim of the work. Temporary restorations perform an important function during orthodontic treatment and complex full-mouth rehabilitation cases; therefore, they must exhibit sufficient wear resistance. However, due to the lack of standardization in research methodology and the heterogeneity of materials investigated, there are still no systematic reviews comparing the wear resistance of temporary restorations fabricated by 3D printing versus milling techniques. The aim of this study is to evaluate the wear resistance of temporary 3D-printed dental restorations in comparison with milled restorations, based on data from in vitro studies. Materials and methods. A systematic search of the scientific literature was conducted between 15 November 2025 and 31 March 2026. Publications were retrieved from the PubMed, ScienceDirect and SpringerLink databases. Studies that met the predefined inclusion criteria were included in this systematic review. The risk of bias in the included studies was assessed using the QUIN tool checklist. Results. Six studies were included in the systematic literature review, analyzing the wear resistance of 3D-printed and milled temporary dental restorations. In the tests from studies evaluating volume change, which simulated a 1.5-3 month chewing period, the volume loss of printed specimens was smaller or similar to milled specimens; however, in the long-term simulation reflecting 5 years, the volume loss was greater. Wear depth was assessed in four of the six studies included in the review, but no statistically significant differences between the groups were found, despite differing numbers of cycles. Surface roughness increased due to wear in both groups in the short-term perspective, printed specimens demonstrated greater resistance, whereas in the long-term, a smoother surface was maintained by the milled specimens. Conclusions. Owing to the methodological heterogeneity of the studies, direct comparison of wear resistance parameters between temporary 3D-printed and milled restorations remains limited. In short-duration chewing simulations, 3D-printed restorations exhibit lower volume loss and lower surface roughness than milled restorations. In contrast, in longer-duration tests, lower volume change and a smoother surface are characteristic of milled restorations. Wear depth remains similar in both groups regardless of the duration of the wear test.