Atjautos sau ir negatyvių emocinių būklių sąsajos tarp gydytojų rezidentų
Recenzentas / Reviewer |
Problema. Sveikatos priežiūros kokybė yra vienas iš pilnavertiško moderniosios visuomenės funkcionavimo rodiklių, susilaukiantis nemažai dėmesio. Vis dėlto, siekiant užtikrinti kokybę, svarbu atsižvelgti ir į pačių sveikatos priežiūros specialistų sveikatą. Gydytojai rezidentai yra viena iš sveikatos priežiūros specialistų grupių, susidurianti su aukštais streso, nerimo bei depresiškumo įverčiais (Marzouk ir kt., 2018; Mata ir kt., 2015; Pasqualucci ir kt., 2019; Singh ir kt., 2019), tačiau, vieningo atsakymo šių būklių lengvinimui nėra. Atjauta sau yra šiandienos moksle plačiai nagrinėjamas reiškinys vertinamas kaip alternatyvus negatyvių emocinių būklių įveikos būdas, galintis padėti palaikyti tinkamą psichikos sveikatą (Chahar Mahali ir kt., 2021; de Souza ir kt., 2020). Tikslas. Tyrimo tikslas – nustatyti atjautos sau ir negatyvių emocinių būklių ypatumus tarp gydytojų rezidentų. Metodai. Vykdyta internetinė apklausa, kurioje dalyvavo 133 gydytojai rezidentai (iš jų 78,9 proc. moterys, amžiaus vidurkis M = 26,8 m.). Apklausą sudarė 2 klausimynai – atjautos sau (SCS-26) ir depresijos, nerimo, streso skalės (DASS-42) – bei sociodemografiniai klausimai. Rezultatai. Remiantis gautais rezultatais galima teigti, kad gydytojai rezidentai yra labiau linkę taikyti savikritiką, atsiskyrimą, susitapatinimą (t. y., atjautą sau neigiančius reiškinius) (M = 3,40, SD = 0,82) nei nuolankumą sau, bendražmogiškumo jausmą, dėmesingą sąmoningumą (t. y., atjautą sau patvirtinančius reiškinius) (M = 2,87, SD = 0,79) (p < 0,001); aukšta atjauta sau pasižymi terapinės krypties atstovai (Mdn = 2,82 (1,31-4,48), tačiau chirurginės (Mdn =2,74 (2,27-3,71) ir diagnostinės (Mdn = 2,06 (1,66-3,22) krypčių atstovai labiau linkę taikyti žemą atjautą sau (p = 0,015). Analizuojant negatyvių emocinių būklių rodiklius pažymėtina, kad 48,9 proc. gydytojų rezidentų patiria aukšto streso simptomus, 47,5 proc. – depresiškumo, 47,4 proc. – nerimo. Taip pat nustatytos vidutinio stiprumo atvirkštinės koreliacijos tarp streso (r = -0,656), nerimo (r =-0,635), depresiškumo (r =-0,649) ir atjautos sau, p < 0,01. Išvada. Gauti rezultatai sudaro prielaidą manyti, kad atjauta sau gali būti siejama su žemesniais streso, nerimo bei depresiškumo įverčiais tarp gydytojų rezidentų.
Objective. Quality of the healthcare system is considered to be one of the key factors of fully functioning modern society. However, in order to reach mentioned goals it is crucial to consider the psychological well-being of healthcare specialists. Resident doctors are a subgroup of healthcare specialists, which experiences high levels of stress, anxiety and depression (Marzouk et al, 2018; Mata et al, 2015; Pasqualucci et al, 2019; Singh et al, 2019), although is often forgotten when conducting research. Self-compassion has gained popularity in the field of psychology research in recent years and is being considered as a psychological process which could be used as an alternative strategy in overcoming mentioned negative emotional states (Chahar Mahali et al, 2021; de Souza et al, 2020). Aim. The aim of this study is to assess the features of self-compassion and negative emotional states in resident doctors in Lithuania. Methods. 133 Lithuanian resident doctors (78.9% - female, mean age = 26.8) participated in an online survey which consisted of 2 instruments – Self-Compassion Scale (SCS-26) and Stress, Anxiety and Depression Scale (DASS-42). Sociodemographic questions were also included. Results. Resident doctors tend to use strategies that negate self-compassion (self-judgment, isolation, over-identification) (M = 3,40, SD = 0,82) rather than confirm (self-kindness, common humanity, mindfulness) (M = 2,87, SD = 0,79) (p < 0,001); high levels of self-compassion were obtained in therapeutic group (Mdn = 2,82 (1,31-4,48), but not in surgical (Mdn =2,74 (2,27-3,71) and diagnostic (Mdn = 2,06 (1,66-3,22) groups (p = 0,015). 48.9% of resident doctors experience high levels of stress, 47.5% - depression, 47.4% - anxiety. Moderate negative correlations between stress (r = -0.656), anxiety (r =-0.635) and depression (r =-0.649) were found to be significant, p < 0,01. Conclusion. Findings suggest a relationship between self-compassion and negative emotional states among resident doctors in Lithuania.