Cukriniu diabetu sergančių pacientų pėdų priežiūros saviveiksmingumas, pėdų priežiūros elgsena ir bendravimas su sveikatos priežiūros specialistais

Jurga Pauliščenkaitė. Cukriniu diabetu sergančių pacientų pėdų priežiūros saviveiksmingumas, pėdų priežiūros elgsena ir bendravimas su sveikatos priežiūros specialistais. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Prof. Olga Riklikienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2026; 54 p. (be priedų) Tyrimo tikslas – įvertinti cukriniu diabetu sergančių pacientų pėdų priežiūros saviveiksmingumą, pėdų priežiūros elgseną bei bendravimą su sveikatos priežiūros specialistais. Tyrimo metodika: Taikytas kiekybinis tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Anketa yra standartizuotas klausimynas, kuriam buvo gautas autorių sutikimas. Tyrimas buvo atliekamas 2025 m. balandžio 1 d. – 2025 m. birželio 30 d. VšĮ Tauragės ligoninėje. Buvo apklausta 100 respondentų, kurie sirgo cukriniu diabetu. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas (2025-02-05) Nr. 2025-BEC2-0161. Atliekant tyrimą naudota IBM SPSS Statistics 27 programa ir Microsoft Excel 2016 programa.
Tyrimo rezultatai: Tyrime dalyvavo 100 cukriniu diabetu sergančių asmenų. Didžioji dalis apklaustųjų buvo moterys (64,0 proc.), likusią dalį sudarė vyrai (36,0 proc.). Rezultatai parodė, kad beveik ketvirtadalis respondentų turi aukštą pėdų priežiūros saviveiksmingumo lygį (24,0 proc.), o beveik pusei būdingas vidutinis lygis (46,0 proc.). Vertinant pėdų priežiūros elgseną, didžioji dalis tiriamųjų pasižymėjo vidutine prevencine elgsena (84,0 proc.), gera elgsena nustatyta tik nedidelei daliai respondentų (15,0 proc.). Pusė respondentų bendravimą su sveikatos priežiūros specialistais vertino palankiai (50,0 proc.), tačiau tik mažuma nurodė, kad buvo aktyviai skatinami užduoti klausimus (14,0 proc.). Buvo nustatyta, kad amžius statistiškai reikšmingai siejasi su prastesne prevencine elgsena (r = -0,421; p<0,001) bei mažesniu saviveiksmingumu (r = -0,302; p = 0,002). Taip pat užfiksuotas teigiamas vidutinio stiprumo ryšys tarp tiriamųjų saviveiksmingumo ir jų prevencinės elgsenos (r = 0,601; p<0,001).
Išvados: 1. Cukriniu diabetu sergantys pacientai pasižymi skirtingu saviveiksmingumu atsižvelgiant į atliekamus tam tikrus veiksmus. Didžiausias pasitikėjimas nustatytas atliekant bendruosius pėdų priežiūros veiksmus, tokius kaip tinkamos avalynės pasirinkimas, avalynės ir kojinių dėvėjimas bei vandens temperatūros tikrinimas, o mažiausias buvo atliekant sudėtingesnes procedūras, tokias kaip nagų kirpimas, pėdų tepimas drėkinamosiomis priemonėmis ir nuospaudų priežiūra. 2. Cukriniu diabetu sergančių pacientų pėdų priežiūros elgsena buvo nepakankama atliekant pėdų priežiūros veiksmus. Nors dalis pacientų laikėsi pagrindinių higienos principų, svarbios prevencinės priemonės buvo taikomos retai, ypač batų vidaus tikrinimas, pėdų drėkinimas ir vaikščiojimas basomis patalpose. 3. Cukriniu diabetu sergančių pacientų bendravimas su sveikatos priežiūros specialistais buvo vertinamas palankiai, ypač išskiriant specialistų mandagumą, dėmesį pacientui ir suprantamą informacijos pateikimą, tačiau prasčiausiai buvo vertinamas pacientų skatinimas užduoti klausimus bei įsitraukti į sprendimų priėmimo procesą.

Jurga Pauliščenkaitė. Foot care self-efficacy, foot care behaviors, and communication with healthcare professionals in patients with diabetes mellitus. Bachelor’s thesis. Supervisor – Prof. Olga Riklikienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Nursing, Kaunas, 2026; 54 p. (without appendices). The aim – to assess self-efficacy in foot care, foot care behavior, and communication with healthcare professionals among patients with diabetes mellitus. Methodology: A quantitative research method was employed - an anonymous questionnaire survey. The questionnaire used was a standardized instrument, for which permission was obtained from the original authors. The study was conducted between April 1, 2025, and June 30, 2025, at Tauragė Hospital. A total of 100 respondents diagnosed with diabetes mellitus participated in the study. Ethical approval for the study was granted by the Bioethics Centre of the Lithuanian University of Health Sciences on February 5, 2025 (Approval No. 2025-BEC2-0161). Statistical data analysis was performed using IBM SPSS Statistics version 27 and Microsoft Excel 2016 software. Results: The study involved 100 individuals with diabetes. The majority of respondents were women (64.0%), while the remainder were men (36.0%). The results showed that nearly a quarter of the respondents had a high level of foot care self-efficacy (24.0%), while nearly half had a moderate level (46.0%). When assessing foot care behavior, the majority of the subjects exhibited moderate preventive behavior (84.0%), while good behavior was identified in only a small proportion of respondents (15.0%). Half of the respondents viewed their interactions with healthcare professionals favorably (50.0%), but only a minority reported being actively encouraged to ask questions (14.0%). It was found that age is statistically significantly associated with poorer preventive behavior (r = 0.421; p<0.001) and lower self-efficacy (r = -0.302; p = 0.002). A positive, moderate correlation was also found between the participants’ self-efficacy and their preventive behavior (r = 0.601; p<0.001).
Conclusions: 1. Patients with diabetes mellitus demonstrate varying levels of self-efficacy depending on specific self-care activities. The highest level of confidence was observed in general foot care practices, such as selecting appropriate footwear, wearing shoes and socks, and checking water temperature. In contrast, the lowest self-efficacy was associated with more complex procedures, including toenail trimming, applying moisturizers to the feet, and callus care. 2. The foot care behavior of patients with diabetes was insufficient. Although some patients followed basic hygiene principles, essential preventive measures were rarely implemented, particularly checking the inside of shoes, moisturizing the feet, and avoiding walking barefoot indoors. 3. Communication between diabetic patients and healthcare professionals was rated favorably, specifically highlighting the politeness and attentiveness of specialists, as well as the clarity of information provided. However, the lowest ratings were given to the encouragement of patients to ask questions and their involvement in the decision-making process.