Sergančiųjų galvos smegenų insultu savarankiškumo ir gyvenimo kokybės kaita, rankos funkcijai lavinti taikant robotinę sistemą ir veidrodžio terapiją
Kasinskytė, Paulina |
Recenzentas / Reviewer |
Paulina Kasinskytė. Sergančiųjų galvos smegenų insultu savarankiškumo ir gyvenimo kokybės kaita, rankos funkcijai lavinti taikant robotinę sistemą ir veidrodžio terapiją. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - asistentė Erika Endzelytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika, neuroreabilitacijos skyrius. Kaunas, 2024 p. Tikslas – įvertinti sergančiųjų galvos smegenų insultu savarankiškumo ir gyvenimo kokybės kaitą, rankos funkcijai lavinti taikant robotinę sistemą ir veidrodžio terapiją. Uždaviniai:
- Įvertinti pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, savarankiškumą, rankos funkciją ir gyvenimo kokybę reabilitacijos pradžioje.
- Įvertinti pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, savarankiškumą, rankos funkciją ir gyvenimo kokybę reabilitacijos pabaigoje.
- Palyginti pacientų savarankiškumo, rankos funkcijos ir gyvenimo kokybės kaitą, taikant skirtingas ergoterapijos programas. Tyrimo metodika: Atliktas tyrimas yra kiekybinė turinio analizė. Tiriamiesiems atliktas instrumentinis vertinimas reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje. Tyrimo instrumentai: modifikuotas Fugl-Meyer viršutinių galūnių motorinės funkcijos vertinimas – įvertinti viršutinių galūnių funkciją. Funkcinio nepriklausomumo testas – savarankiškumui vertinti. Lovett testas, dinamometrija – rankų raumenų jėgai vertinti. Su insultu susijusios gyvenimo kokybės klausimynas – gyvenimo kokybei vertinti. Tiriamieji – asmenys patyrę galvos smegenų insultą, turintys rankos funkcijos sutrikimą, protinė būklė vertinant Trumpu protinės būklės tyrimu > 20 balų. Darbo išvados:
- Įvertinus asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, savarankiškumą, nustatyta, kad savarankiškumas buvo sutrikęs visose kasdienėse veiklose, taip pat visiems tiriamiesiems buvo nustatytas žymus rankos funkcijos sutrikimas. Daugiausia su gyvenimo kokybe susijusių sunkumų kilo asmeninės priežiūros, funkcinio judėjimo, mąstymo srityse.
- Nustatyta, kad po taikytos ergoterapijos pagerėjo asmenų patyrusių galvos smegenų insultą, savarankiškumas visose kasdienėse veiklose, bei gyvenimo kokybė. Rankos funkcija ir raumenų jėga reikšmingai nepakito.
- Asmenų, kuriems buvo taikoma tiek robotinė terapija, tiek veidrodžio terapija, pagerėjo savarankiškumas, visose kasdienėse veiklose tačiau lyginant tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Gyvenimo kokybė statistiškai reikšmingiau pakito veidrodžio terapijos grupėje. Rankos funkcija ir raumenų jėga tarp grupių nesiskyrė.
Paulina Kasinskytė. Changes in the independence and quality of life of stroke survivors through the application of robotic system and mirror therapy for hand function improvement: Bachelor’s thesis. Supervisor: Assistant Erika Endzelytė. Lithuanian university of health sciences, faculty of medicine, department of nursing, rehabilitation clinic, neurorehabilitation department, Kaunas, 2024. Research objective: to evaluate the changes in independence and quality of life of stroke survivors through the application of robotic system and mirror therapy for hand function improvement. Objectives: 1. To assess the independence, hand function, and quality of life of patients who have experienced stroke at the beginning of rehabilitation. 2. To assess the independence, hand function, and quality of life of patient who have experienced stroke at the end of rehabilitation 3. \To compare the changes in independence, hand function and quality of life of patient undergoing different occupational therapy programs. Research methodology: The research conducted employs a quantitative content analysis methodology. Participants underwent instrumental evaluation at the beginning and end of their rehabilitation. The research instruments included: Modified Fugl-Meyer Upper extremity motor assessment: utilized for assessing upper limb function. Functional independence test – employed for evaluating independence in activities. Lovett test, dynamometry – utilized for assessing hand muscles strength. Stroke-Specific Quality of Life Scale – employed for evaluating quality of life related to stroke. Participants: Individuals who have experienced stroke, exhibiting impaired hand function, with a cognitive status of > 20 points on the short portable mental status questionnaire. Conclusion of the study:
- Upon assessing the independence of individuals who have experienced a stroke, it was found that independence was impaired in all daily activities. The greatest difficulties related to quality of life arose in the areas of personal care, functional movement, and cognitive functioning.
- Occupational therapy was found to improve the independence in all activities of daily living and quality of life of stroke patients. Hand function and muscle strength did not change significantly.
- Individuals who received both robotic therapyand mirror therapy improved their independence in all daily activities, but there were no statistically significant differences between the groups. Hand function and muscle strenght did not differ between groups.