Examining the Effects of Audio Stimuli on Cognitive Flexibility in Adults with Varying Levels of Depressiveness: Evidence from Eye-Tracking
Karpishyna, Karyna |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Žmonės nuolat yra apsupti įvairių garsų, kurie dažnai nesusiję su atliekamu darbu. Blaškantys stimulai apkrauna kognityvinę žmogaus talpą ir daro įtaką jo veiklai. Susidoroti su keliais stimulais vienu metu, pavyzdžiui, foniniu triukšmu ar muzika, ir atlikti užduotį reikalauja kognityvinio lankstumo, kuris gali būti apribotas dėl jau ir taip ribotų kognityvinių išteklių. Be to, kognityvinis lankstumas, kaip ir kitos vykdomosios funkcijos, atrodo, nukenčia žmonėms, turintiems depresiškumo požymių. Esami tyrimai neapima viso kognityvinio lankstumo funkcionavimo spektro asmenims, neatitinkantiems klinikinės depresijos diagnozės kriterijų. Be to, tyrėjai dažnai naudoja savęs vertinimo priemones kognityvinio lankstumo įvertinimui. Todėl šio tyrimo tikslas buvo ištirti, kaip garso stimulai veikia kognityvinį lankstumą suaugusiesiems, turintiems skirtingą depresiškumo lygį, naudojant akių judesių sekimą kaip objektyvią kognityvinio lankstumo vertinimo priemonę. Tyrime dalyvavo 60 lietuvių suaugusiųjų nuo 18 iki 49 metų, kurie pagal PHQ-9 balą turėjo tam tikrą depresiškumo lygį. Šiame eksperimentiniame tyrime buvo naudojama modifikuota Stroop užduotis kognityvinio lankstumo matavimui, taikant taisyklių keitimo bandymus, kai skyrėsi kongruentinės ir inkongruentinės sąlygos (p = .025). Kai kurios garsinės sąlygos reikšmingai paveikė kognityvinį lankstumą (p = .027), sukeldamos lėtesnius reakcijos laikus ypač reikliomis sąlygomis, pavyzdžiui, žmonių pokalbių fone (M = 1851 ms, SD = 315), bei greitesnius reakcijos laikus tylos sąlygomis (M = 1751 ms, SD = 243). Jos taip pat lėmė daugiau klaidų (p = .032) ir bendrą mažesnį klaidų taisymą (p < .001). Tačiau depresiškumas, atrodo, tiesiogiai neturėjo įtakos kognityviniam lankstumui (p = .093). Depresiškumas tik moderavo klaidų (p = .022) ir klaidų taisymo rodiklius (p < .001), kai fone skambėjo žmonių pokalbiai, lėmė daugiau klaidų ir mažiau klaidų taisymų. Apskritai, rezultatai nėra pakankamai įtikinami, kad patvirtintų idėją, jog garso sąlygos veikia kognityvinį lankstumą suaugusiesiems, turintiems skirtingą depresiškumo lygį.
People are constantly surrounded by various noises that are often irrelevant to the work they
are doing. Having distracting stimuli taxes peoples cognitive capacity and affects their performance. Dealing with multiple stimuli, like background noise or music, and performing a task requires cognitive flexibility, which would potentially be constrained due to the already limited cognitive resources. Additionally, cognitive flexibility, such as other executive functions, seems to suffer in people with depressiveness. The existing research does not expand to the whole spectrum of cognitive flexibility functioning in individuals who do not meet the criteria for clinical diagnosis of depression. Furthermore, the researchers often use self-report tools to assess cognitive flexibility. Therefore, the aim of this study was to examine how audio stimuli affect cognitive flexibility in adults with varying levels of depressiveness using eye-tracking as an objective measure for assessing cognitive flexibility. Participants were 60 Lithuanian adults aged 18 to 49 and had some level of depressiveness based on the score of PHQ-9. This experimental study implemented a modified Stroop task to measure cognitive flexibility using rule-changing trials when congruent-incongruent conditions differed (p = .025). Some audio conditions significantly impacted cognitive flexibility (p = .027), by leading to slower reaction times under especially demanding conditions, like people's conversations (M = 1851 ms, SD = 315) and faster reaction times in silence (M = 1751 ms, SD = 243). They also lead to more mistakes (p = .032) and overall fewer error corrections (p < .001). However, depressiveness did not seem to directly impact cognitive flexibility (p = .093). Depressiveness only moderated the mistake rates (p = .022) and error correction rates (p < .001) when peoples conversations were in the
background, leading to more mistakes and fewer error corrections. Overall, the findings are not
conclusive to support the idea that audio conditions affect cognitive flexibility in adults with varying
levels of depressiveness.