Epilepsija sergančių nėščiųjų sociodemografinių ir klinikinių charakteristikų sąsajos su nėštumo, gimdymo bei naujagimių charakteristikomis

Epilepsija sergančių nėščiųjų sociodemografinių ir klinikinių charakteristikų sąsajos su nėštumo, gimdymo bei naujagimių charakteristikomis Darbo autorius: Povilas Gadeikis Darbo vadovė: prof. dr. Giedrė Jurkevičienė

Darbo tikslas: Išanalizuoti epilepsija sergančių nėščiųjų sociodemografines ir klinikines charakteristikas bei nustatyti jų sąsajas su nėštumo, gimdymo eiga, gimdymo baigtimis ir naujagimių charakteristikomis. Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti ir palyginti epilepsija sergančių nėščiųjų tiriamųjų ir kontrolinės grupės nėščiųjų nėštumo eigą, gimdymo eigą, gimdymo baigtis ir naujagimių charakteristikas.
2. Išanalizuoti epilepsija sergančių nėščiųjų tiriamųjų sociodemografines ir klinikines charakteristikas.
3. Išanalizuoti sąsajas tarp epilepsija sergančių nėščiųjų tiriamųjų sociodemografinių (amžiaus, gyvenamosios vietos, rūkymo), klinikinių charakteristikų (epilepsijos priepuolių dažnio, rūšies) ir nėštumo, gimdymo eigos, gimdymo baigčių bei naujagimių charakteristikų.
4. Išanalizuoti epilepsija sergančių nėščiųjų tiriamųjų gydymo vaistais nuo epilepsijos ypatumus ir folio rūgšties vartojimą.
5. Išanalizuoti sąsajas tarp epilepsija sergančių nėščiųjų tiriamųjų gydymo vaistais nuo epilepsijos (VNE kartos, monoterapijos / politerapijos, vartojamo VNE) bei folio rūgšties vartojimo ir nėštumo, gimdymo eigos, gimdymo baigčių bei naujagimių charakteristikų.

Metodai: Atliktas retrospektyvinis tyrimas, kurio metu nagrinėti 62 epilepsija sergančių nėščiųjų ir 124 kontrolinės grupės nėščiųjų duomenys. Epilepsija sergančių nėščiųjų, kurios LSMUL KK gydytos nuo 2022 m. iki 2025 m. rugsėjo mėn., duomenys apėmė jų sociodemografines charakteristikas (amžius, gyvenamoji vieta, rūkymas), klinikinius duomenis apie epilepsiją (EP rūšį, EP dažnį), duomenis apie gydymą VNE (karta, monoterapija / politerapija, vartojami VNE, jų dozės) ir folio rūgšties vartojimą. Tiek epilepsija sergančių nėščiųjų tiriamųjų, tiek kontrolinės grupės nėščiųjų atvejais rinkti duomenys apie nėštumo eigą (nėštumo komplikacijos), gimdymo eigą (gimdymo sužadinimas, Cezario pjūvio operacijos atlikimas), gimdymo baigtis (priešlaikinis gimdymas, gimdymo komplikacijos) ir naujagimių charakteristikas (Apgar, įgimti apsigimimai, masę, kvėpavimo distresas, gelta). Duomenims analizuoti taikyti aprašomosios statistikos metodai, Shapiro–Wilk, Mann–Whitney U, χ² Fisher tikslusis testai.

Rezultatai: Lyginant epilepsija sergančias nėščiąsias tiriamąsias ir kontrolinės grupės nėščiąsias, nenustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp nagrinėtų rodiklių, išskyrus gimdymo sužadinimo dažnį (p = 0,034). Generalizuotus toninius – kloninius EP arba židininius EP, išplintančius į abipusius toninius – kloninius EP, nėštumo metu patyrė ~ 2/3 (67,6 %) epilepsija sergančių nėščiųjų tiriamųjų. Beveik pusei (43,9 %) jų nėštumo metu EP pasireiškė rečiau nei kartą per metus. Statistiškai reikšmingų nėštumo, gimdymo eigos, gimdymo baigčių bei naujagimių charakteristikų skirtumų skirtingose tiriamųjų amžiaus grupėse (<35 m. ir ≥35 m.), grupėse pagal gyvenamąją vietą ir rūkymą, EP rūšies ir dažnio grupėse nenustatyta (p > 0,05). CPO dažnis <35 metų grupėje buvo 18,0 %, ≥35 metų – 41,7 % (p = 0,078), priešlaikinio gimdymo – atitinkamai 8,0 % ir 16,7 % (p = 0,328). Rūkiusiųjų grupėje CPO dažnis buvo 66,7 %, nerūkiusiųjų – 20,3 % (p = 0,125), o priešlaikinio gimdymo dažnis – atitinkamai 33,3 % ir 8,5 % (p = 0,267), tačiau šie skirtumai statistinio reikšmingumo nepasiekė. Nėštumo komplikacijų dažnis tarp skirtingų EP dažnio grupių svyravo nuo 50,0 % iki 88,2 % (p = 0,204). Didžioji dalis epilepsija sergančių nėščiųjų tiriamųjų buvo gydomos vienu VNE – monoterapija (71,0 %), „naujosios“ kartos VNE vartojo ~ 2/3 (66,1 %) nėščiųjų. Dažniausiai vartoti VNE buvo LTG ir LEV. Iš politerapiją vartojusių tiriamųjų VPA vartojo 4 (22,2 %), VPA nevartojo 14 (77,8 %). Folio rūgštį nėštumo metu vartojo 96,0 % epilepsija sergančių nėščiųjų tiriamųjų, kurių duomenys apie folio rūgšties vartojimą buvo prieinami. „Senosios“ kartos VNE vartojančiųjų nėščiųjų grupėje priešlaikinio gimdymo, mažo gimimo svorio ir kvėpavimo distreso dažniai buvo atitinkamai 19,0 %, 10,0 % ir 6,3 %, o „naujosios“ kartos VNE grupėje šie dažniai buvo atitinkamai 4,9 %, 4,9 % ir 2,7 %. Politerapijos grupėje nėštumo komplikacijų dažnis buvo 83,3 %, monoterapijos – 70,5 %, gimdymas sužadintas – atitinkamai 50,0 % ir 38,6 %. Tačiau visi šie skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi. Bendroje epilepsija sergančių nėščiųjų tiriamųjų grupėje mažo gimimo svorio atvejų nustatyta 4 (6,5 %), įgimtų apsigimimų – 3 (5,7 %), kvėpavimo distreso – 2 (3,8 %), geltos – 5 (9,4 %). VPA vartojusių nėščiųjų grupėje (n = 6) įgimtų apsigimimų nustatyta 20,0 %, palyginti su 4,2 % VPA nevartojusių nėščiųjų grupėje (n = 56), kvėpavimo distreso – 20,0 %, palyginti su 2,1 %. Nėštumo komplikacijos nustatytos visoms folio rūgšties nevartojusioms nėščiosioms, tačiau šie rezultatai turėtų būti vertinami atsargiai dėl labai mažos folio rūgšties nevartojusių nėščiųjų imties (n = 2).

Išvados:

1. Epilepsija sergančių nėščiųjų tiriamųjų ir kontrolinės grupės nėščiųjų nėštumo, gimdymo eiga, gimdymo baigtys bei naujagimių charakteristikos nesiskyrė, išskyrus tai, kad epilepsija sergančioms nėščiosioms tiriamosioms gimdymas buvo sužadintas dažniau nei kontrolinės grupės nėščiosioms (atitinkamai – 41,9 % ir 26,6 %; p < 0,05).
2. Dauguma epilepsija sergančių nėščiųjų tiriamųjų (~ 4/5) buvo jaunesnės nei 35 metų, gyveno dideliame ar mažame mieste (beveik 4/5), nėštumo metu nerūkė (95,2 %). Generalizuotus toninius – kloninius EP arba židininius EP, išplintančius į abipusius toninius – kloninius EP nėštumo metu patyrė ~ 2/3 (67,6 %) epilepsija sergančių nėščiųjų tiriamųjų. Retus EP patyrė apie 2/3 tiriamųjų (atitinkamai - <1 EP per 6 mėn. – 60,7 %; <1 EP per 1 m. – 43,9 %), dažnus EP (≥1/mėn.) – apie dešimtadalis (10,5 %) tiriamųjų.
3. Epilepsija sergančių nėščiųjų tiriamųjų nėštumo, gimdymo eiga, gimdymo baigtys, naujagimių charakteristikos skirtingose sociodemografinėse (pagal amžių, gyvenamąją vietą, rūkymą) bei klinikinių charakteristikų (pagal patiriamų EP rūšį, dažnį) grupėse reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05).
4. Daugiau kaip 2/3 epilepsija sergančių nėščiųjų tiriamųjų buvo gydomos vienu VNE (71,0 %). „Naujosios“ kartos VNE vartojo ~ 2/3 (66,1 %), LTG ir / ar LEV – daugiau kaip 3/4 (75,8 %) tiriamųjų. VPA buvo gydyta beveik dešimtadalis (9,7 %); atitinkamai, monoterapijos (n = 44) grupėje tik 4,5 %, politerapijos grupėje (n = 18) – ~ 1/5 (22,2 %) tiriamųjų. Folio rūgštį nėštumo metu vartojo 96,0 % epilepsija sergančių nėščiųjų tiriamųjų, kurių duomenys apie folio rūgšties vartojimą buvo prieinami.
5. Epilepsija sergančių nėščiųjų tiriamųjų nėštumo, gimdymo eigos, gimdymo baigčių ir naujagimių charakteristikų statistiškai reikšmingų skirtumų skirtingose gydymo vaistais nuo epilepsijos (,,senosios“ kartos / ,,naujosios“ kartos; monoterapija / politerapija; vartojusios VPA / nevartojusios VPA) grupėse nenustatyta (p > 0,05). Vienos VPA vartojusios epilepsija sergančios nėščiosios tiriamosios naujagimiui nustatyti dismorfiniai požymiai, būdingi vaisiaus valproato sindromui.

Associations between Sociodemographic and Clinical Characteristics of Pregnant Women with Epilepsy and Pregnancy, Birth, and Newborn Characteristics Author: Povilas Gadeikis Supervisor: prof. dr. Giedrė Jurkevičienė

Aim: To analyze the sociodemographic and clinical characteristics of pregnant women with epilepsy and to determine their associations with pregnancy, birth course, birth outcomes, and newborn characteristics. Objectives:

1. To analyze and compare the pregnancy, birth course, birth outcomes, and newborn characteristics between pregnant women with epilepsy and pregnant women in the control group.
2. To analyze the sociodemographic and clinical characteristics of pregnant women with epilepsy.
3. To analyze the associations between the sociodemographic characteristics (age, place of residence, smoking), clinical characteristics (frequency and type of epileptic seizures), and pregnancy, birth course, birth outcomes, and newborn characteristics in pregnant women with epilepsy.
4. To analyze the characteristics of antiseizure medication treatment and folic acid use among pregnant women with epilepsy.
5. To analyze the associations between antiseizure medication treatment (generation of antiseizure medications, monotherapy / polytherapy, antiseizure medication used), folic acid use, and pregnancy, birth course, birth outcomes, and newborn characteristics.

Methods: A retrospective study was conducted analyzing data from 62 pregnant women with epilepsy and 124 pregnant women in the control group. Data of pregnant women with epilepsy treated at the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno Klinikos from 2022 to September 2025 included sociodemographic characteristics (age, place of residence, smoking), clinical epilepsy-related data (type and frequency of epileptic seizures), data on antiseizure medication treatment (generation, monotherapy / polytherapy, antiseizure medication used, doses), and folic acid use. For both pregnant women with epilepsy and the control group, data on the pregnancy course (pregnancy complications), birth course (labor induction, cesarean section), birth outcomes (preterm birth, delivery complications), and newborn characteristics (Apgar score, congenital malformations, birth weight, respiratory distress, jaundice) were collected. Descriptive statistical methods, Shapiro–Wilk, Mann–Whitney U, χ², and Fisher’s exact tests were used for data analysis.

Results: Comparison between pregnant women with epilepsy and the control group showed no statistically significant differences in the analyzed outcomes, except for the frequency of labor induction (p = 0.034). Approximately two-thirds (67.6%) of pregnant women with epilepsy experienced generalized tonic–clonic seizures or focal seizures evolving to bilateral tonic–clonic seizures during pregnancy. Nearly half of them (43.9%) experienced seizures less frequently than once per year during pregnancy. No statistically significant differences in pregnancy, birth course, birth outcomes, or neonatal characteristics were identified between different age groups (<35 years and ≥35 years), groups according to place of residence and smoking status, or according to seizure type and frequency (p > 0.05). The cesarean section rate was 18.0% in the <35 years group and 41.7% in the ≥35 years group (p = 0.078), while preterm birth rates were 8.0% and 16.7%, respectively (p = 0.328). Among smokers, the cesarean section rate was 66.7%, compared with 20.3% among non-smokers (p = 0.125), while preterm birth rates were 33.3% and 8.5%, respectively (p = 0.267), although these differences did not reach statistical significance. The frequency of pregnancy complications across seizure frequency groups ranged from 50.0% to 88.2% (p = 0.204). Most pregnant women with epilepsy were treated with antiseizure medication monotherapy (71.0%), and approximately two-thirds (66.1%) used “newer” generation antiseizure medications. The most commonly used antiseizure medications were LTG and LEV. Among women receiving polytherapy, 4 (22.2%) used VPA, whereas 14 (77.8%) did not. Folic acid during pregnancy was used by 96.0% of pregnant women with epilepsy whose data on folic acid use were available. In the group using “older” generation antiseizure medications, the frequencies of preterm birth, low birth weight, and respiratory distress were 19.0%, 10.0%, and 6.3%, respectively, whereas in the “newer” generation antiseizure medication group these frequencies were 4.9%, 4.9%, and 2.7%, respectively. In the polytherapy group, the frequency of pregnancy complications was 83.3%, compared with 70.5% in the monotherapy group, while labor induction was performed in 50.0% and 38.6% of cases, respectively. However, none of these differences were statistically significant. In the overall group of pregnant women with epilepsy, low birth weight was identified in 4 (6.5%) cases, congenital malformations in 3 (5.7%), respiratory distress in 2 (3.8%), and jaundice in 5 (9.4%). Among women using VPA (n = 6), congenital malformations were identified in 20.0% compared with 4.2% among women not using VPA (n = 56), while respiratory distress was identified in 20.0% compared with 2.1%, respectively. Pregnancy complications were identified in all women who did not use folic acid during pregnancy; however, these findings should be interpreted cautiously due to the very small sample of women not using folic acid (n = 2).

Conclusions:

1. The pregnancy, birth course, birth outcomes, and newborn characteristics did not differ between pregnant women with epilepsy and the control group, except that labor induction was performed more frequently in pregnant women with epilepsy than in the control group (41.9% vs. 26.6%, respectively; p < 0.05).
2. The majority of pregnant women with epilepsy (approximately 4/5) were younger than 35 years, lived in large or small cities (almost 4/5), and did not smoke during pregnancy (95.2%). Approximately two-thirds (67.6%) of pregnant women with epilepsy experienced generalized tonic–clonic seizures or focal seizures evolving to bilateral tonic–clonic seizures during pregnancy. Rare seizures were experienced by about two-thirds of pregnant women with epilepsy (<1 seizure per 6 months – 60.7%; <1 seizure per year – 43.9%), whereas frequent seizures (≥1/month) were experienced by approximately one-tenth (10.5%) of pregnant women with epilepsy.
3. No statistically significant differences in pregnancy, birth course, birth outcomes, and newborn characteristics were identified across sociodemographic groups (age, place of residence, and smoking) or clinical characteristic groups (seizure type and frequency) among pregnant women with epilepsy (p > 0.05).
4. More than two-thirds of pregnant women with epilepsy were treated with antiseizure medication monotherapy (71.0%). Approximately two-thirds (66.1%) used “newer” generation antiseizure medications, while more than three-quarters (75.8%) used LTG and / or LEV. VPA was used by nearly one-tenth (9.7%) of participants; correspondingly, in the monotherapy group (n = 44), only 4.5% used VPA, whereas in the polytherapy group (n = 18), approximately one-fifth (22.2%) used VPA. Among pregnant women with epilepsy whose data on folic acid use were available, 96.0% used folic acid during pregnancy.
5. No statistically significant differences in pregnancy, birth course, birth outcomes, and newborn characteristics were identified across different antiseizure medication treatment groups (“older” generation vs. “newer” generation”; monotherapy vs. polytherapy; VPA users vs. non-users) among pregnant women with epilepsy (p > 0.05). One newborn of a pregnant woman with epilepsy treated with VPA was found to have dysmorphic features characteristic of fetal valproate syndrome.