Šunų atopinio dermatito diagnostikos metodai ir gydymo schemų sudarymo ypatumai

Abstract

Tyrimas atliktas „X“ smulkiųjų gyvūnų klinikoje 2019.09. – 2023.01. laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu buvo tiriami šunys, turintys odos problemų. Tyrimo metodai – visiems šunims, turintiems odos problemų buvo renkama išsami anamnezė, savininkų buvo prašoma užpildyti iš anksto paruoštą anketą su klausimais. Tiriamiesiems šunims buvo atlikta klinikinė apžiūra, kurios metu niežulio ir odos pažeidimų sunkumas bei lokalizacija buvo vertinami CADLI skale. Visiems šunims taikyti Favrot‘o kriterijai ir vertintas jų atitikimo skaičius iš 8 kriterijų. Visiems tiriamiesiems atliktas odos ar ausų citologinis tyrimas, siekiant nustatyti antrinės infekcijos buvimą. Kai kuriems tiriamiesiems šunims atliktas serologinis tyrimas alergenui specifiniam IgE nustatyti. Visi pacientai buvo suskirstyti į tris grupes pagal taikytą terapiją ir pakartotinių apžiūrų metu (praėjus 10 d., 20 d. ir 30 d.) buvo vertinamas pasirinktos terapijos efektyvumas naudojantis CADLI skale. Tyrimo rezultatai – Atopinis dermatitas nustatytas 53 šunims, iš kurių 58 proc. (n=31) buvo patelės ir 42 proc. (n=22) patinai. Dažniausių veislių atstovai buvo Prancūzų buldogai – 17 proc. ir vakarų Škotijos baltieji terjerai – 15,1 proc. Atopiniu dermatitu dažniausiai sirgo 3 – 4 metų amžiaus šunys (n=16), 2 – 3 metų šunys (n=13). Patalpoje ir lauke laikomų šunų buvo 87 proc., o tik lauke – 13 proc. Daugiausiai šunų (n=22) buvo šeriami mišriu pašaru. Daugiausiai šunų (n=34) klinikiniai požymiai paūmėdavo pavasario – vasaros sezonu. Staphylococcus spp. infekcija nustatyta 43,4 proc. šunų, Malassezia spp. infekcija – 15,1 proc. šunų. Serologinis tyrimas atliktas 34 proc. (n=18) šunų. Pirminio vizito metu bendras tirtų šunų klinikinių požymių sunkumo balų vidurkis buvo 17,38±8,25 balai. Pakartotinės apžiūros metu po 30 d. I grupės klinikiniai požymiai sumažėjo 82,2 proc., II grupės – 71,4 proc., o III grupės – 95,1 proc.