Reabilitacijos priemonių poveikio įvertinimas sergančiųjų galvos smegenų insultu paralyžiuotos viršutinės galūnės funkcijos atgavimui. Literatūros apžvalga

Karolio Mongirdo magistro baigiamasis darbas „Reabilitacijos priemonių poveikio įvertinimas sergančiųjų galvos smegenų insultu paralyžiuotos viršutinės galūnės funkcijos atgavimui. Literatūros apžvalga“. Mokslinio darbo vadovas prof. dr. Raimondas Savickas. Tikslas: remiantis moksline literatūra, išanalizuoti ir įvertinti reabilitacijos priemonių veiksmingumą paralyžiuotos viršutinės galūnės funkcijos atgavimui po galvos smegenų insulto. Uždaviniai: 1) Surinkti ir išanalizuoti mokslinės literatūros duomenis apie fizioterapijos, kineziterapijos, ergoterapijos bei kitų reabilitacijos metodų įtaką paralyžiuotos viršutinės galūnės funkcijos atsigavimui po insulto. 2) Apžvelgti ir įvertinti atrinktos mokslinės literatūros duomenis apie fizioterapijos, kineziterapijos, ergoterapijos bei kitų reabilitacijos metodų įtaką paralyžiuotos viršutinės galūnės funkcijos atsigavimui po insulto ir palyginti jų efektyvumą bei kokybiškumą. 3) Apibendrinti reabilitacijos įtaką ir pateikti rekomendacijas efektyvesniam ir greitesniam paralyžiuotos viršutinės galūnės funkcijos atgavimui sergantiems galvos smegenų insultu. Metodai: Mokslinės literatūros paieška ir analizė buvo atlikta naudojant PubMed duomenų bazę ir Medline paieškos sistemą. Į apžvalgą buvo įtraukiami nuo 2012 metų kovo mėn. iki 2022 metų kovo mėn. išleisti, anglų kalba pateikti viešai nemokamai prieinami moksliniai darbai, kuriuose buvo pateikti duomenys apie įvairių reabilitacijos priemonių įtaką viršutinės galūnės atsistatymui po insulto sukelto paralyžiaus. Gauta literatūra buvo analizuojama, vertinamas juose atliktų tyrimų kokybiškumas, atmetami netinkami straipsniai. Galiausiai liko 7 straipsniai, kurie buvo aprašyti literatūros apžvalgoje. Tyrimo rezultatai: analizuotose publikacijose aprašyti ir tradicinės reabilitacijos, ir šiuolaikinės reabilitacijos metodai turėjo teigiamą įtaką paralyžiuotos viršutinės galūnės funkcijos atsistatymui po GSI. Išvados: 1) Tradicinės reabilitacijos derinimas su naujais reabilitacijos metodais yra efektyvesnis už tradicinę reabilitaciją sergančiųjų galvos smegenų insulto viršutinės paralyžiuotos galūnės funkcijos atgavimui. 2) Pakartotinio mokymosi programa yra efektyvesnė už veidrodžio terapiją viršutinės galūnės funkcijos atsigavimui po GSI, roboto asistuojamų judesių pratimai bei virtualios realybės aplinka gali būti veiksmingos reabilitacijos priemonės, segmentinė raumenų vibracija reikšmingai gerina raumenų tonusą lyginant su tradicine reabilitacija, kombinuota reabilitacija naudojant į užduotį orientuotas treniruotes turi didesnę naudą nei tradicinė reabilitacija rankos funkcijos ir maksimalios griebimo jėgos atsistatymui. 3) Sergančiųjų GSI reablitacija yra efektyvesnė, naudojant inovatyvius reabilitacijos metodus. Siekiant efektyvesnės reabilitacijos, rekomenduojama pasitelkti naujus specifinius reabilitacijos metodus kartu taikant intensyvias rankos treniruotes ir tradicinę reabilitaciją.

Karolis Mongirdas. Evaluation of the Efficacy of Rehabilitation Measures for the Paralysed upper Limb Function Restoration In Patients after Stroke. Literature Review. Master thesis. Supervisor – Prof. Dr. Raimondas Savickas. Objective: To analyse and evaluate the efficacy of rehabilitation measures for the paralysed upper limb function recovery on the basis of scientific literature. Tasks: 1. To collect and analyse the scientific literature data on the effect of physiotherapy, kinesitherapy, ergotherapy and other rehabilitation methods in the post-stroke paralysed upper limb function recovery. 2. To review and evaluate the selected scientific literature data on the effect of rehabilitation methods in the post-stroke paralysed upper limb function recovery and to compare their efficacy and qualitativeness. 3. To summarise the effect of rehabilitation and provide rehabilitation recommendations for a more effective and more rapid post-stroke recovery of the paralysed upper limb funcion. Methods: Scientific literature search and analysis has been conducted by using the Pubmed data base and the Medline search system. The research encompasses publicly and freely available scientific studies in the English language, that provide data on the impact of various rehabilitation methods on the upper limb function recovery after post-stroke paralysis. The retreived literature was analysed, qualitativeness of the conducted research evaluated and unsuitable articles were rejected. After the analysis, there were selected seven articles that have been described in the literature review of this research work. Research results: Methods of traditional rehabilitation and methods under research described in all publications had a positive impact on the post-stroke upper limb function recovery after paralysis. Conclusions: 1. All seven selected articles state that the use of traditional rehabilitation along with the use of novel rehabilitation methods lead to a more effective post-stroke upper limb function recovery after paralysis. 2. The programme of the repetitive training is more effective than mirror therapy for the upper limb function recovery after the post-stroke paralysis. Robot-assisted movement exercises and virtual reality environment can be effective rehabilitation measures, segmental muscle vibration significantly improves muscle tone in comparison with traditional rehabilitation and combined rehabilitation using task-oriented training has more benefit than traditional rehabilitation for arm function and maximum grip strength restoration. 3. To achieve a more effective rehabilitation impact, it is necessary to employ novel specific rehabilitation methods, combining them with intensive arm trainings and traditional methods.