Vaikų pielonefritui būdingų ultragarsinių pokyčių dinamika ligos eigoje
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Vilius Ripkauskas. Vaikų pielonefritui būdingų ultragarsinių pokyčių dinamika ligos eigoje. Tikslas: įvertinti kaip kinta vaikų sergančių pielonefritu ultragarsiniai požymiai ligos eigoje. Uždaviniai: 1) Išsiaiškinti, kokie ultragarsiniai pakitimai, būdingi vaikų pielonefritui, nagrinėjami mokslinėje medicininėje literatūroje. 2) Nustatyti, kaip kinta pielonefritui būdingi ultragarsiniai pakitimai ligos eigoje mokslinės medicininės literatūros duomenimis. 3) Nustatyti, kokie ultragarsiniai pakitimai, būdingi vaikų pielonefritui, buvo aptinkami pas pacientus, gydytus LSMUL Vaikų ligų klinikos I vaikų ligų skyriuje dėl pielonfrito. 4) Nustatyti, kokie ultragarsiniai pielonefritui būdingi požymiai buvo aptinkami pas pacientus, sekamus LSMUL Vaikų ligų klinikos konsultacinėje poliklinikoje po persirgto pielonfrito. 5) Įvertinti, pielonefritui būdingų ultragarsinių požymių pakitimus ligos ir sveikimo periodu. Metodai: Buvo atliktas retrospektyvinis duomenų analizės tyrimas, kurio metu buvo tirti visi ligoniai, gydyti dėl pielonefrito LSMUL Vaikų ligų klinikos I vaikų ligų skyriuje 2014 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. Į imtį nebuvo įtraukti pacientai su įgimtomis inkstų displazijomis ar kitomis inkstų parenchimos patologijomis. Rezultatai: Buvo tirti 756 pacientai, kuriems buvo diagnozuotas pielonefritas ir buvo atliktas bent vienas UG tyrimas. Imtis suskirstyta į tris grupes pagal atliktų UG tyrimų skaičių atitinkamai 1, 2, 3. Mergaitės vyravo visose amžiaus grupėse, didžiausią berniukų dalį sudarė pacientai iki vienerių metų amžiaus. Laiko tarpai nuo stacionarizavimo iki UG tyrimų atlikimo grupėse atitinkamai buvo vidutiniškai 3 dienos, 54 dienos ir 75 dienos. Atlikus pirmą UG tyrimą, patologinių pakitimų rasta daugumai pacientų visose grupėse, kartotiniuose tyrimuose patologinių požymių buvo mažiau. Lytis statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo nei vienoje grupėje (p>0.05). Bendroje imtyje dažniausiai randami pakitimai buvo paryškėjusi inkstų kolektorinė sistema ir sustorėjusios geldelių sienelės, jie vyravo ir atskirose grupėse. Ištyrus kartotinių tyrimų rezultatus, pastebėta statistiškai reikšmingas V požymio (sustorėjusios geldelių sienelės) antroje grupėje ir II požymio (praplatėjusios inkstų taurelės) trečioje grupėje regresavimas ligos eigoje. Išvados: 1) Mokslinėje literatūroje įvardinami pielonefritui būdingi ultragarsiniai pakitimai yra: padidėjęs inkstų echogeniškumas, praplatėjusios inkstų taurelės, taurelių ir geldelių sienelių sustorėjimas, inkstų kolektorinės sistemos paryškėjimas, šlapimtakių išsiplėtimas. 2) Šie UG tyrimu matomi inkstų pokyčiai priklauso nuo ligos gydymo efektyvumo ir pacientų amžiaus. 3) Tirtų pacientų UG tyrimuose dažniausiai nustatomi patologiniai pokyčiai buvo paryškėjusi inkstų kolektorinė sistema ir sustorėjusios inkstų geldelių sienelės. 4) Kartotiniuose UG tyrimuose dažniausiai nustatomi patologiniai pokyčiai buvo: praplatėjusios inkstų taurelės, paryškėjusi inkstų kolektorinė sistema, sustorėjusios geldelių sienelės. 5) Pakartotinių UG tyrimų duomenimis buvo pastebėtas statistiškai reikšmingas požymių regresavimas.
The goal of thesis: evaluate the dynamics of ultrasound changes in children with pyelonephritis during the course of the disease. Tasks of thesis: 1) Determine what ultrasound features that are specific to pyelonephritis are studied in scientific literature. 2) Identify how ultrasound features specific to pyelonephritis change during the course of the disease according to the information in scientific literature. 3) Identify which of pathological ultrasound features specific to pyelonephritis were found testing kids by ultrasound, who were hospitalized in HLUHS KC I children diseases department. 4) Determine what ultrasound features specific to pyelonephritis are found in US test in children followed for pyelonephritis. 5) Estimate changes of US features specific to pyelonephritis during the course of the disease and recovery. Methods: The study was carried using retrospective research method. All children, who were treated from pyelonephritis in HLUHS KC I children disease department during 1 Jan 2014 – 31 Dec 2018 period of time, were included in the study. Patients with congenital kidney dysplasia or other renal parenchyma disorders were excluded from the study. Findings: The study included 756 patients who were diagnosed with pyelonephritis and were tested with US at least once. All patients were divided into 3 sample groups depending on how many times they were tested with US: 1; 2; 3. Girls were the majority in all groups of age. Biggest part of all boys was made up of patients under one year old age. Average period of time between hospitalization and ultrasound tests were 3 days, 54 days and 75 days accordingly. The first US test was found positive in majority of the patients in all the groups. Less pathological features of US were found in later performed tests. Gender had no significant influence on any of the groups (p>0.05). Most commonly found pathological features of US were accentuated renal collecting system and thickened renal pelvis wall. These pathological features were most commonly found in all groups. The regression of pathological features of US specific to pyelonephritis over the course of the disease was identified after separately comparing US finding in second and third groups. Results: 1) Data in scientific literature shows that specific features of pyelonephritis seen on US are: rise of echogenicity in kidney parenchyma, widened calyxes, thickening of calyx and renal pelvis wall, expansion of ureters. 2) According to data of the scientific literature the ultrasound findings depend on efficiency of treatment from pyelonephritis and age of the patients. 3) Accentuated renal collecting system and thickened renal pelvis wall were most common pathological features found on US among tested children. 4) Dilatation of calyx, accentuated renal collecting system and thickened renal pelvis wall were most commonly found pathological features of multiple US among children who were followed after acute episode of pyelonephritis in HLUHS KC I children department clinic. 5) Regression of features of US was identified comparing US findings during course of the disease among second and third patients’ groups.