Kauno miesto gyventojų, besimaitinančių vegetariškai ar veganiškai, mitybos ypaumai ir jų motyvacija

Abstract

Veterinarinė maisto sauga KAUNO MIESTO GYVENTOJŲ, BESIMAITINANČIŲ VEGETARIŠKAI AR VEGANIŠKAI, MITYBOS YPATUMAI IR JŲ MOTYVACIJA Gintarė Imenickaitė Mokslinė vadovė prof. dr. Dalia Sekmokienė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Veterinarijos fakultetas, maisto saugos ir kokybės katedra. Kaunas, 2019, 56 p. Darbo tikslas. Išsiaiškinti Kauno miesto gyventojų, besimaitinančių vegetariškai ar veganiškai, mitybos ypatumus ir jų motyvacijas. Tyrimo metodika. Momentinis tyrimas atliktas 2018 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Anketa buvo sukurta Microsoft Office Word dokumentu ir siunčiama elektroniniu būdu bei dalinama prekybos centruose Kaune gyvenantiems ir mėsos nevalgantiems respondentams. Iš viso buvo užpildyta 110 anketų. Ryšių ir skirtumų nustatymui naudotas Chi-kvadrato (ᵪ 2) kriterijus. Rezultatai. Tyrime dalyvavo daugiau vegetarų nei veganų. Vegetarų buvo – 68 proc., o veganų – 32 proc. Didžiąją dalį respondentų sudarė moterys (72 proc.). Šis tyrimas parodė, kad pagrindinė mėsos atsisakymo priežastis buvo – sveikatos gerinimas (vyrai – 67,2 proc., moterys – 50,3 proc.). Dalis respondentų prisipažino, kad buvo grįžę prie tradicinės mitybos, kurių dauguma buvo vegetarų – 28,2 proc, veganų buvo grįžę – 3,2 proc. Gautų rezultatų duomenimis galime daryti išvadą, kad vegetarai buvo labiau linkę sugrįžti prie tradicinės mitybos - 28,2 proc. tą ir padarė, kurių didžioji dalis teigė, jog buvo sugrįžę dėl sveikatos problemų. Veganų mityba yra griežtesnė, tačiau jų prie tradicinės mitybos buvo grįžę ženkliai mažiau (3,2 proc.). Tiek vegetarai (86,5 proc.), tiek veganai (76,6 proc.) savo šeimoje ar draugų tarpe turi žmonių, kurie yra atsisakę mėsos. Išvados. Gerai subalansuota vegetarinė mityba bei valgymo įpročiai gali turėti teigiamą poveikį sveikatai.