Krūtų patologiniai pokyčiai, rasti krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrimo metu

SANTRAUKA Adelė Jankevičiūtė Tyrimo tikslas: Išanalizuoti krūtų patologinių pokyčių, rastų krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrimo metu, požymius, jų klinikinę vertę bei tolimesnes rekomendacijas. Uždaviniai:

1. Nustatyti krūtų patologinių pokyčių pasireiškimo dažnį krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrime.
2. Nustatyti gerybinių krūtų pakitimų pasireiškimo pobūdį krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrime.
3. Nustatyti piktybinių krūtų pakitimų pasireiškimo pobūdį krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrime.
4. Pateikti klinikines rekomendacijas nustačius patologinius krūtų pokyčius krūtinės ląstos tomografijos tyrime. Metodai: Literatūros analizė. Pagal pasirinktą tikslą ir kriterijus buvo atrinkti 9 tyrimai iš įvairių duomenų bazių, kurie buvo analizuojami. Tyrimo dalyviai: Pasirinktuose straipsniuose dalyvavo vyresni nei 18 metų vyrai ir moterys, Tyrimo rezultatai: Magistro darbe nagrinėjama naujausia literatūra, susijusi su krūtų patologijų nustatymo dažniu krūtinės ląstos kompiuterinėje tomografijoje (KT) ir krūtų patologijų diferencijacijos ypatybėmis KT vaizduose. Tyrimai, atlikti įvairių mokslininkų, rodo, kad krūtų patologijų dažnis svyruoja nuo 0,08% iki 0,92%. Įvairiose studijose nustatyta, kad nemaža dalis atsitiktinai aptiktų krūtų darinių yra piktybiniai, pabrėžiant ankstyvos diagnostikos svarbą. Tyrimai taip pat atskleidė, kad piktybinių ir nepiktybinių darinių diferenciacijai svarbūs morfologiniai požymiai - darinių formos ir kraštų ypatybės, bei kiekybinės vaizdų charakteristikos, nustatant Haunsfildo vienetų vertes. Šių rezultatų analizė rodo, kad nors krūtinės ląstos KT tyrimai nėra pagrindinis krūtų patologijų tyrimo metodas, jie vis dėlto atlieka svarbų vaidmenį diagnozuojant galimai pavojingas būkles, ypač aptiktas atsitiktinai, taip prisidedant prie veiksmingesnės krūtų patologijų diagnostikos ir gydymo. Išvados:
5. Atsitiktinių krūtų patologijų pasireiškimo dažnis krūtinės ląstos KT tyrimuose yra gana žemas, svyruoja nuo 0.08% iki 0.92%, tačiau reikšmingas. Todėl nors krūtinės ląstos KT ir nėra pagrindinis krūtų tyrimo metodas, jis gali atskleisti svarbius radinius, atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių.
6. Gerybiniai krūtų dariniai dažniausiai pasižymi aiškiai apibrėžtais kontūrais ir lygiais kraštais KT vaizduose, mažesnėmis HV vertėmis. Jie paprastai nepasižymi stipriu kontrasto kaupimu, kas leidžia juos atskirti nuo piktybinių darinių.
7. Piktybiniai krūtų dariniai krūtinės ląstos KT tyrimuose dažniausiai pasižymi neaiškiais, nelygiais kraštais ir stipriu kontrasto kaupimu, didesnėmis HV vertėmis. Rekomendacijos:
8. Kaip parodė analizuoti tyrimai, reikšminga dalis atsitiktinių krūtų radinių gali būti piktybiniai. Tikslinga skatinti atsitiktinių krūtų radinių, aptiktų atliekant krūtinės ląstos KT, vertinimą ir tolimesnę diagnostiką. Koreguoti vertinimo protokolus krūtinės ląstos KT tyrimams, siekiant paankstinti krūtų vėžio diagnostiką ir pasiekti geresnių gydymo rezultatų.
9. Aptikus neaiškius darinius krūtyse analizuojant krūtinės ląstos KT vaizdus svarbu diferencijuoti tarp piktybinių ir gerybinių darinių, nes gerybinių darinių atpažinimas krūtinės ląstos KT tyrimuose padeda išvengti nereikalingų invazinių procedūrų, o ankstyvas piktybinių krūtų darinių atpažinimas gali žymiai pagerinti paciento gydymo rezultatus.
10. Kuriant naujas gaires ir siekiant standartizuoti atsitiktinių krūtų darinių, rastų krūtinės ląstos KT vaizduose, aprašymą ir įvertinimą, tikslinga reglamentuoti gerybinių ir piktybinių darinių morfologinius skirtumus, skirtingą kontrasto kaupimą ir skirtingas HV vertes.
11. Tikslinga atlikti tiriamąjį darbą Lietuvos populiacijoje dėl atsitiktinių krūtų darinių krūtinės ląstos KT, siekiant įvertinti problemos aktualumą Lietuvoje.

SUMMARY Adelė Jankevičiūtė Research Objective: To analyze the characteristics of breast pathological changes found during thoracic computed tomography (CT) scans, their clinical significance, and present further recommendations. Tasks:

1. Determine the prevalence of breast pathological changes in thoracic CT scans.
2. Identify the nature of benign breast changes in thoracic CT scans.
3. Identify the nature of malignant breast changes in thoracic CT scans.
4. Provide clinical recommendations upon detecting pathological changes in breasts during thoracic CT scans. Methods: Literature review. Based on selected goals and criteria, 9 studies from various databases were analyzed. Study Participants: Selected studies analysed men and women older than 18 years old. Study Results: The master's thesis examines the recent literature related to the frequency of detecting breast pathologies in thoracic CT scans and the differentiation characteristics of these pathologies in CT images. Studies conducted by various researchers show that the frequency of breast pathologies ranges from 0.08% to 0.92%. Several studies have found that a significant portion of incidentally discovered breast lesions are malignant, highlighting the importance of early diagnosis. The studies also revealed that morphological features, such as the shape and edges of the lesions, and quantitative image characteristics, such as Hounsfield unit (HU) values, are crucial for differentiating between malignant and benign lesions. The analysis of these results indicates that although thoracic CT scans are not the primary method for investigating breast pathologies, they nevertheless play an important role in diagnosing potentially dangerous conditions, especially those found incidentally, thus contributing to more effective diagnosis and treatment of breast pathologies. Conclusions:
5. The incidence of incidental breast pathologies in thoracic CT scans is relatively low, ranging from 0.08% to 0.92%, but significant. Therefore, although thoracic CT is not the primary method for breast examination, it can reveal important findings during scans for other reasons.
6. Benign breast lesions typically exhibit well-defined contours and smooth edges in CT images, with lower Hounsfield unit values. They usually do not show significant contrast enhancement, which allows them to be distinguished from malignant lesions.
7. Malignant breast lesions in thoracic CT scans usually exhibit unclear, irregular edges, and strong contrast enhancement, with higher Hounsfield unit values. Recommendations:
8. As the analyzed studies have shown, a significant portion of incidental breast findings may be malignant. It is advisable to encourage the assessment and further diagnostic evaluation of incidental breast findings detected during thoracic CT scans. Altering protocols for further investigations can lead to earlier diagnostic and treatment outcomes.
9. When unclear lesions are found in breasts during thoracic CT scans, it is important to differentiate between malignant and benign lesions, as recognizing benign lesions in thoracic CT can help avoid unnecessary invasive procedures and can significantly improve patient treatment outcomes.
10. In altering guidelines and standardizing the description and evaluation of incidental breast findings found in thoracic CT images, it is appropriate to regulate the morphological differences between benign and malignant lesions, varying contrast enhancements, and different Hounsfield values.
11. It is advisable to conduct a research study on the Lithuanian population regarding incidental breast findings in thoracic CT to assess the relevance of the issue in Lithuania.