Universitetinėje ligoninėje dirbančių slaugytojų gyvensenos įpročių ir fizinės sveikatos sąsajos su pamaininiu darbu

Gyvensenos medicina UNIVERSITETINĖJE LIGONINĖJE DIRBANČIŲ SLAUGYTOJŲ GYVENSENOS ĮPROČIŲ IR FIZINĖS SVEIKATOS SĄSAJOS SU PAMAININIU DARBU Aistė Juozapavičiūtė Mokslinis vadovas lekt. dr. Rugilė Ivanauskienė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2026, 88 psl. Darbo tikslas. Nustatyti skirtingų darbo pamainų sąsajas su universitetinėje ligoninėje dirbančių slaugytojų gyvensenos įpročiais ir fizine sveikata. Uždaviniai. 1. Ištirti universitetinėje ligoninėje dirbančių slaugytojų gyvensenos įpročius. 2. Nustatyti skirtingų darbo pamainų sąsajas su universitetinėje ligoninėje dirbančių slaugytojų gyvensenos įpročiais. 3. Įvertinti skirtingų darbo pamainų ir universitetinėje ligoninėje dirbančių slaugytojų subjektyviai įvertintos fizinės sveikatos ryšius. Metodika. Buvo atliktas kiekybinis momentinis tyrimas, kuris vyko internetinės apklausos būdu. 2025 m. spalio – lapkričio mėnesiais LSMU Kauno klinikose naudojant Kauno klinikų vidinę sistemą (https://intranet.kaunoklinikos.lt/). Apklausos anketa buvo išsiųsta visoms (-iems) Kauno klinikose dirbančioms (-iems) slaugytojoms (-ams) elektroniniu paštu, paskelbus viešą kvietimą dalyvauti. Iš viso anketą pildė 331 respondentai. 2 respondentai neatsakė į daugumą anketos klausimų. Pašalinus šiuos respondentus, liko 329 respondentai. 4,0 proc. tyrimo respondentų sudarė vyrai, o 95,4 proc. – moterys, o 0,6 proc. nenurodė lyties. Klausimynas sudarytas iš 34 klausimų, buvo sukurtas remiantis literatūros šaltiniais ir dviem standartizuotais klausimynais. Duomenų analizei buvo panaudota aprašomoji ir analitinė statistika. Tikrinant kategorinių kintamųjų priklausomybę naudotas chi-kvadrato (χ2 ) testas. Lyginant vidutinius rangus tarp grupių buvo taikytas Kruskal-Wallis testas. Ieškant ryšių tarp darbo krūvio ir fizinės sveikatos bei miego kokybės buvo naudojamas Spirmeno koreliacijos koeficientas. Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad slaugytojų gyvensenos įpročiai buvo iš dalies nepalankūs sveikatai ir reikšmingai siejosi su darbo pamainų pobūdžiu. Nustatyta, kad tik 15,5 proc. tiriamųjų pasiekė rekomenduojamą fizinio aktyvumo lygį. Net 35,3 proc. maitinosi nereguliariai, o 33,4 proc. iš trijų pagrindinių valgymų dažniausiai praleido pusryčius. Sveikos mitybos rekomendacijų, susijusių su augalinių produktų vartojimu, laikėsi tik 34,3 proc. respondentų. Tuo tarpu, 58,0 proc. 2-3 kartus per savaitę ar dažniau vartojo daug sočiųjų riebalų turinčių maisto produktų, o 36,8 proc. rečiau nei kartą per savaitę vartojo žuvį ir/ar jos produktus. Taip pat nustatyta, kad 50,5 proc. slaugytojų prieš miegą visada naudojosi elektroniniais įrenginiais. Analizuojant gyvensenos įpročių sąsajas su darbo pamainomis nustatyta, kad dieninėmis pamainomis dirbantys slaugytojai pasižymėjo palankesniais mitybos įpročiais ir reguliariais dienos režimo ypatumais, tuo tarpu, naktinės ir mišrios pamainos siejosi su nereguliaria mityba, dažnesniu sveikatai nepalankių maisto produktų vartojimu bei sutrikusiu dienos ritmu (p<0,05). Be to, nustatyta, kad dieninėmis pamainomis dirbantys slaugytojai pasižymėjo geresne miego kokybe, o mišriomis pamainomis dirbantys – prasčiausia (p<0,05). Didesnis darbo krūvis, ypač naktinių pamainų skaičius ir papildomos darbo valandos, siejosi su prastesne miego kokybe bei blogesniu subjektyviu fizinės sveikatos vertinimu (p<0,05). Išvados. Daliai slaugytojų būdingi sveikatai nepalankūs gyvensenos įpročiai – nepakankamas fizinis aktyvumas, nereguliari mityba ir prastesnė miego higiena. Darbo pamainų pobūdis, ypač naktinės ir mišrios pamainos bei didesnis darbo krūvis, buvo susiję su prastesne miego kokybe ir blogesniu fizinės sveikatos vertinimu.

Lifestyle medicine ASSOCIATIONS BETWEEN LIFESTYLE HABITS AND PHYSICAL HEALTH OF NURSES WORKING IN A UNIVERSITY HOSPITAL IN RELATION TO SHIFT WORK Aistė Juozapavičiūtė Scientific supervisor lect. dr. Rugilė Ivanauskienė Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas, 2026, 88 p. Aim of the study. To determine the relationships between different work shifts and the lifestyle habits and physical health of nurses working in a university hospital. Objectives. 1. To examine the lifestyle habits of nurses working in a university hospital. 2. To determine the associations between different work shifts and the lifestyle habits of nurses working in a university hospital. 3. To assess the relationship between different work shifts and the subjectively assessed physical health of nurses working in a university hospital. Methods. A quantitative cross-sectional study was conducted using an online survey method. The study took place in October–November 2025 at the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno klinikos, utilizing the internal system of Kauno klinikos (https://intranet.kaunoklinikos.lt/). The questionnaire was distributed via email to all nurses working at Kauno klinikos, accompanied by an open invitation to participate. A total of 331 respondents completed the questionnaire; however, 2 respondents did not answer the majority of the questions and were excluded from the analysis, resulting in a final sample of 329 respondents. Of the respondents, 4.0% were male, 95.4% were female, and 0.6% did not indicate their gender. The questionnaire consisted of 34 items and was developed based on literature sources and two standardized questionnaires. Descriptive and analytic statistics were used for data analysis. The chi-square (χ²) test was applied to assess associations between categorical variables. The Kruskal–Wallis test was used to compare mean ranks across groups. Spearman’s correlation coefficient was used to examine relationships between workload, physical health, and sleep quality. Results. The results of the study showed that nurses’ lifestyle habits are partly unfavorable and significantly associated with the type of work shifts. It was found that only 15.5% of respondents achieved the recommended level of physical activity. As many as 35,3% head irregular eating patterns, and 33.4% most frequently skipped breakfast out of the three main meals. Only 34.3% of respondents adhered to healthy dietary recommendations related to consumption of plant-based foods. Meanwhile, 58.0% consumed foods high in saturated fats 2-3 times per week or more often, and 36.8% consumed fish and/or fish products less than once a week. In addition, 50.5% of nurses always used electronic devices before going to sleep. Analysis of the associations between lifestyle habits and work shifts revealed that nurses working day shifts demonstrated more favorable dietary habits and more regular daily routines, whereas night and rotating shift work was associated with irregular eating patterns, more frequent consumption of unhealthy foods, and disrupted daily rhythms (p<0.05). Furthermore, nurses working day shifts reported better sleep quality, while those working rotating shifts had the poorest sleep quality (p<0.05). Higher workload, particularly a greater number of night shifts and additional working hours, was associated with poorer sleep quality and worse subjective physical health (p<0.05). Conclusions. Some nurses demonstrated health-unfavourable lifestyle habits, including insufficient physical activity, irregular nutrition, and poorer sleep hygiene. The nature of work shifts, especially night and mixed shifts, as well as higher workload, were associated with poorer sleep quality and worse self-rated physical health.