Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis su sveikata susijusio elgesio pokyčiai po reabilitacijos ir jų sąsajos su socialiniu palaikymu bei savo emocijų reguliacija
Šležaitė, Andrijana |
Recenzentas / Reviewer | |
Valantinas, Antanas | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Malvicė, Toma | Komisijos narys / Committee Member |
Tyrimo problema. Su sveikata susijęs elgesys, toks, kaip per mažas fizinis aktyvumas, sveikatai nepalanki mityba, rūkymas ir žalingas alkoholio vartojimas, yra reikšmingas širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymui ir tolesnėms ligos išeitims. Kardiologinės reabilitacijos metu pacientas įgyja žinių ir gauna visapusišką pagalbą, tačiau dėl trumpo reabilitacijos laikotarpio įgytus naujus elgesio įpročius dažnai sugrįžus namo pakeičia įsisenėjęs elgesys. Šio tyrimo tikslas – ištirti sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis su sveikata susijusio elgesio, socialinio palaikymo ir savo emocijų reguliacijos sąsajas praėjus 2 mėnesiams po reabilitacijos. Tyrimo dalyviai. Tyrime dalyvavo 18–95 m. amžiaus asmenys (n=107), sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis ir besigydantys reabilitacijos ligoninėje, iš kurių 69,2 proc. (n=74), dalyvavo pakartotiniame vertinime praėjus 2 mėnesiams po reabilitacijos. Tyrimo metodai. Vykdytas longitudinis tyrimas, atliekant vertinimą reabilitacijos pabaigoje ir po reabilitacijos praėjus 2 mėnesiams. Tyrimo instrumentas – anoniminė anketa, kurią sudarė tyrėjos sudaryti klausimai, skirti įvertinti su sveikata susijusio elgesio įpročius, socialinio palaikymo klausimynas (NSSQ), emocijų reguliacijos klausimynas (ERQ), demografiniai ir klinikiniai klausimai. Duomenų analizė atlikta vienmatės ir dvimatės analizės lygmenyse bei taikant logistinę regresinę analizę. Tyrimo rezultatai. Fizinio aktyvumo pokyčiai po reabilitacijos susiję su palankesniu savo fizinės sveikatos vertinimu, dažnesniu fiziniu aktyvumu reabilitacijoje ir patirta ūmia klinikine būkle. Mitybos pokyčiai po reabilitacijos susiję su palankesniu savo gyvenimo būdo vertinimu, retesniu gyvulinės kilmės produktų vartojimu reabilitacijoje. Alkoholio vartojimo pokyčiai po reabilitacijos susijęs su moteriška lytimi ir sirgimu kitomis lėtinėmis ligomis. Fizinio aktyvumo ir mitybos pokyčiai yra susiję su didesniu socialiniu palaikymu, o alkoholio vartojimo pokyčiai susiję su dažniau naudojama emocijų reguliacijos strategija – ekspresyviu slopinimu. Išvados. Sveikesnio elgesio palaikymas reabilitacijoje, didesnis socialinis palaikymas, ekspresyvus slopinimas ir kiti psichologiniai ir klinikiniai ligos ypatumai yra svarbūs teigiamiems pacientų elgesio pokyčiams praėjus 2 mėnesiams po reabilitacijos.
Research problem: Health-related behaviours, such as physical underactivity, unhealthy diet, smoking and harmful alcohol consumption, are all important factors for the development of cardiovascular diseases and for the follow-up of the disease. During cardiac rehabilitation, the patient acquires knowledge and receives full support, but the newly acquired behavioural habits as a result of a short rehabilitation period are often replaced by old behaviour patterns upon returning home. The aim of this study is to examine the relationship between cardiovascular disease-related health behaviour, social support and emotion regulation 2 months after rehabilitation. Participants: The study involved participants aged 18-95 (n=107) diagnosed with cardiovascular disease and are subject to treatment in a rehabilitation hospital, of which 69.2 %. (n=74) participated in the reassessment 2 months after finishing their rehabilitation. Methods: A longitude study was carried out with an assessment at the end of rehabilitation and 2 months after rehabilitation. The research instrument is an anonymous questionnaire composed of questions drawn up by the researcher to assess health-related behavioural habits, a social support questionnaire (NSSQ), an emotion regulation questionnaire (ERQ), demographic and clinical questions. The analysis of the data was performed at one-dimensional and two-dimensional analysis levels and in logistic regression analysis. Results. The changes in physical activity after rehabilitation are linked to an individual’s more positive self-assessment of his/her physical health, increased physical activity in rehabilitation and acute clinical conditions. The changes in healthy diet after rehabilitation are linked to a patient’s more positive self-assessment of his/her lifestyle and less frequent consumption of animal-derived products in rehabilitation. The changes in alcohol consumption after rehabilitation are linked specifically to women and correlate with other chronic diseases. Changes in physical activity and diets are associated with greater social support, while changes in alcohol consumption are linked to the increased use of an emotion regulation strategy — expressive suppression. Conclusions: Maintaining healthy behaviour in rehabilitation, increased social support, expressive suppression and other psychological and clinical characteristics of the disease are important factors for positive changes in patients’ health behaviour after 2 months of rehabilitation.