Sergančiųjų 1 tipo CD emocinės būklės ryšys su klinikiniais, socialiniais bei gyvensenos veiksniais
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
„Sergančiųjų 1 tipo CD emocinės būklės ryšys su klinikiniais, socialiniais bei gyvensenos veiksniais”/mokslinė vadovė – dr. L. Radzevičienė. Tikslas. Įvertinti sergančiųjų 1 tipo CD emocinės būklės sąsajas su klinikiniais, socialiniais bei gyvensenos veiksniais. Tyrimo uždaviniai. Įvertinti sergančiųjų 1 tipo CD klinikinius, socialinius ir gyvensenos veiksnius, depresijos ir nerimo simptomų pasireiškimą, sergančiųjų amžiaus, ligos trukmės ir glikemijos kontrolės sąsajas su jų emocine būkle, palyginti depresijos ir nerimo simptomų pasireiškimą tarp sergančiųjų 1 tipo CD su lėtinėmis diabeto komplikacijomis ir be jų. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 270 tiriamųjų, 56 be lėtinių CD komplikacijų bei 214 su šios ligos komplikacijomis. Naudoti standartizuoti klausimynai. Vertinta pacientų emocinė būklė, klinikiniai, socialiniai, gyvensenos veiksniai. Išmatuoti antropometriniai, širdies ir kraujagyslių sistemos duomenys. Atlikti laboratoriniai (kreatininas, albuminurija, HbA1c) tyrimai. Atlikta šių duomenų statistinė analizė. Rezultatai. 113 (41proc.) tiriamųjų stebimi depresijos simptomai bei 143 (52 proc.) – nerimo simptomai. Neturinčių lėtinių CD komplikacijų (N=53, moterų 31/vyrų 22, BN 9,42±8,1) nerimo simptomai reikšmingai retesni nei turinčių DN (N=66, moterų 36/vyrų 30, BN 12,05 ±8,84; p<0,05). Nerasta glikemijos kontrolės skirtumų tarp turinčių komplikacijų ir jų neturinčių (p>0,05). Gera glikemijos kontrolė nustatyta tik 18,8 proc. (N=51) tiriamųjų. Nerimo simptomai dažniau pasireiškia nepatenkintiems (N=169, BN 12,53±9,56) glikemijos kontrole nei patenkintiems (N=63, BN 9,63±8,87; p<0,05). Sergančiųjų CD ≥30 (BD 13,59±11,49; BN 15,61±9,79) metų emocinė būklė blogesnė nei <10 metų sergančiųjų (BD 8,14±8,55; BN 10,86±9,67; p<0,05). Vartojančių alkoholį emocinė būklė (N=43, BD 12,35±9,59, BN 14,52±9,27) blogesnė nei nevartojančių (N=55, BD 8,44±8,89, BN 9,8±7,86; p<0,05). Metusių rūkyti emocinė būklė (N=75, BD 11,03±10,94, BN 13,66±10,62) blogesnė nei nerūkančių (N=132, BD 7,77±6,81, BN 10,72±8,55; p<0,05). Išvados. Gera glikemijos kontrolė nustatyta tik 18,8 proc. tiriamųjų. Moterų sistolinis arterinis kraujo spaudimas žemesnis už vyrų. Moterų albuminurija mažesnė nei vyrų, tačiau glomerulų filtracijos greitis reikšmingai nesiskiria. 90,91 proc. sergančiųjų 1 tipo cukriniu diabetu turinčių profesinį išsimokslinimą nustatyta bent viena lėtinė CD komplikacija, turinčių aukštąjį išsimokslinimą – 79,31 proc. Alkoholį vartoja 79 proc. tiriamųjų. Rūko 22 proc. tiriamųjų. Fiziniu aktyvumu daugiau nei 3 kartus per savaitę užsiima tik 37 proc. tiriamųjų. Nerimo simptomai pasireiškia 52 proc., depresijos – 41 proc. sergančiųjų 1 tipo CD. Moterims šie simptomai išreikšti dažniau (p<0,05). Nenustatyta reikšmingų depresijos pasireiškimo skirtumų tarp sergančiųjų 1 tipo CD su komplikacijomis ir be jų. Nerimo simptomai dažnesni tiems, kuriems diagnozuota diabetinė nefropatija. Jaunesnių nei 25 metų emocinė būklė yra geresnė. Esant ligos trukmei 30 metų ir ilgesnei – emocinė būklė blogesnė. Reikšmingų skirtumų vertinant sergančiųjų 1 tipo CD emocinės būklės sąsajas su glikemijos kontrole – nenustatyta, tačiau tarp nepatenkintų savo glikemijos kontrole stebimas dažnesnis nerimo simptomų pasireiškimas.
„Association of type 1 diabetes mellitus patients’ emotional state with clinical, social and lifestyle factors” Aim. To evaluate type 1 diabetes mellitus patients’ emotional state with clinical, social and lifestyle factors Tasks. To evaluate type 1 diabetes mellitus patients’ emotional state, clinical, social and lifestyle factors, depression and anxiety symptom prevalence; emotional state’s association with age, disease duration, glycaemic control; to compare depression and anxiety symptom prevalence between patients with chronic diabetic complications and without. Methods. The study enrolled 270 patients. 56 patients without chronic diabetes complications and 214 with complications. Subjects filled questionnaires. Patients’ emotional state, clinical, social and lifestyle factors were evaluated. Anthropometric, cardiovascular measures were measured. Laboratory tests (creatinine, albuminuria HbA1c) were conducted. Statistical analysis was performed. Results. 113 (41%) patients had depression symptoms, 143 (52%) had anxiety symptoms. Anxiety symptoms were lower significantly in patients without complications (N=53, female 31/male 22, BN 9,42 ±8,1) compared to those with diabetic nephropathy (N=66, female 36/male 30, BN 12,05 ±8,84; p<0.05). Glycaemic control difference was not found between patients with and without complications (p>0.05). There was a significant difference between satisfied (N=63, BN 9,63±8,87) and unsatisfied (N=169, BN 12,53±9,56) patients’ emotional state concerning their glycaemic control. The emotional state of patients with longer disease duration (≥30 years) (BD 13.59±11.49; BN 15.61±9.79) was worse than patients with shorter (<10 years) (BD 8.14±8.55; BN 10.86±9.67; p<0.05). Patients who consume alcohol regularly (N=43, BD 12,35±9,59, BN 14,52±9,27) have worse mental state compared to those who don’t drink (N=55, BD 8,44±8,89, BN 9,8±7,86). Emotional state of those who quit smoking (N=75, BD 11,03±10,94, BN 13,66±10,62) is significantly worse compared to those who smoke regularly (N=59, BD 8,07±7,24, BN 11,15±9,58). Conclusions. Only 18.8% had good glycaemic control. Female systolic BP, albuminuria were lower than male, GFG was not different. Alcohol is consumed by 79%. 22% smoke. Only 37% exercise >3 times a week. 52% have anxiety and 41% have depression symptoms. Anxiety symptoms are more prevalent in those who have diabetic nephropathy. Emotional state of yourger than 25 year old is better. Emotional state is worse when disease duration is ≥30 years. Those who are not satisfied with their glycaemic control have more anxiety symptoms.