Pasyvaus rūkymo prevencijos aspektai laisvės atėmimo vietose

Mikalajūnė, Indrūnė

Use this url to cite ETD: https://hdl.handle.net/20.500.12512/102443

Pasyvaus rūkymo prevencijos aspektai laisvės atėmimo vietose

Type of publication

type::text::thesis::master thesis

Title

Pasyvaus rūkymo prevencijos aspektai laisvės atėmimo vietose

Other Title

Second hand smoking prevention aspects of incarceration SITES

Author

Mikalajūnė, Indrūnė

Advisor

Veryga, Aurelijus

Other(s)

Miseviciene, Irena

Extent

72 p.

Thesis Defence Date

2009

Keywords (lt)

Abstract (lt)

Darbo tikslas. Išanalizuoti pasyvaus rūkymo prevencijos aspektus laisvės atėmimo vietose. Uždaviniai.

Įvertinti nuteistųjų (kalinamųjų) rūkymo įpročius, požiūrį į rūkymą ir motyvaciją mesti rūkyti.
Įvertinti nuteistųjų (kalinamųjų) pasyvaus rūkymo paplitimą ir jų požiūrį į pasyvų rūkymą.
Nustatyti Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų rūkymo įpročius bei jų požiūrį į nuteistųjų (kalinamųjų) rūkymą, bei rūkymo kontrolės galimybes tardymo izoliatoriuje.
Palyginti laisvės atėmimo įstaigoje esančių nuteistųjų (kalinamųjų) rūkymo įpročius su laisvėje gyvenančių asmenų rūkymo įpročiais. Tyrimo metodika. Kauno tardymo izoliatoriuje 2009 m. vasario – kovo mėnesiais, naudojant du anoniminius klausimynus, apklausta 222 nuteistųjų (kalinamųjų) ir 76 Apsaugos ir priežiūros skyriaus darbuotojai. Duomenys analizuoti SPSS – 10.0 kompiuterine programa. Rezultatai. Apibendrinus tyrimo duomenis, nustatyta, jog reguliariai rūkė 68 proc. nuteistųjų (kalinamųjų) ir 36 proc. pareigūnų. Reguliariai rūkantys vyrai vartojo vidutinio stiprumo cigaretes, per dieną surūkydami 20 ir daugiau cigarečių su filtru (52 proc.nuteistųjų (kalinamųjų), 50 proc. pareigūnų). 76 proc. nuteistųjų (kalinamųjų) pirmąją cigaretę surūko per 30 min. nuo pabudimo. 39 proc. pareigūnų rūko dažniau darbe, nei kitose vietose. Rūkymas nuteistiesiems (kalinamiesiems) yra įprotis (77 proc.), o pats rūkymo procesas padeda atsikratyti nervinės įtampos. Nors nuteistieji (kalinamieji) įvertina rūkymo sukeliamą žalą, tačiau 60,7 proc. tiriamųjų rūkytų net ir tuomet, jei įkalinimo įstaigose būtų uždrausta rūkyti. 66,3 proc. nuteistųjų (kalinamųjų) norėtų atsikratyti šio žalingo įpročio ir dalyvautų profilaktikos programoje. 79 proc. nuteistųjų (kalinamųjų) jau bandė mesti rūkyti, bet priimti tokį sprendimą paskatino ne sveikatos priežiūros specialistai (11,4 proc.), o šeimos nariai (43 proc.) ar kiti asmenys (42,6 proc.). Kadangi rūkymui skirtų patalpų nėra (79 proc.), 93,5 proc. nuteistųjų (kalinamųjų) gyvena patalpose kur yra rūkoma. 67 proc. nuteistųjų (kalinamųjų) rūko patalpose, kuriose yra nerūkančių, neturėdami kito pasirinkimo. Nuteistųjų (kalinamųjų) rūkymo įpročiai sudaro problemų pareigūnams. Uždraudus rūkyti įkalinimo įstaigose pareigūnams būtų puiki proga mesti rūkyti (50,7 proc.). Niekada nerūkiusių laisvėje gyvenančių vyrų procentas (26-35 m. (26,5 proc,) ir 36-45 m. (17,6 proc.)) gerokai didesnis, nei įkalinimo įstaigoje (atitinkamai 4,4 proc. ir 3,6 proc.)(p<0,05). Lyginamose nelaisvėje gyvenančių vyrų amžiaus grupėse dauguma (26-35 m. (95,4 proc,) ir 36-45 m. (100 proc.)) rūkančiųjų per visą gyvenimą surūkė daugiau , nei šimtą cigarečių (atitinkamai laisvėje - 64,7 proc. ir 78,1 proc.)(p<0,05). Nuteistieji (kalinamieji) (26-35 m. (75,4 proc,) ir 36-45 m. (78,6 proc.)) daugiau laiko praleidžia prirūkytose patalpose, nei laisvėje gyvenantys vyrai (atitinkamai 20,6 proc. ir 17,7 proc.)(p<0,05). Išvados. Tarp Kauno tardymo izoliatoriuje esančių nuteistųjų (kalinamųjų) ir pareigūnų paplitę rūkymo įpročiai. Rūkantys pareigūnai labiau, nei nuteistieji (kalinamieji) pasižymėjo liberalesniu požiūriu į rūkymo keliamą žalą ir rūkymo apribojimus įkalinimo įstaigose. Tačiau rūkymo prevencijos programose mieliau dalyvautų nuteistieji (kalinamieji). Rūkymo paplitimas tarp nuteistųjų (kalinamųjų) buvo didesnis nei tarp tokio paties amžiaus žmonių bendroje Lietuvos populiacijoje. Remiantis tyrimo duomenimis, galima numatyti tinkamą paruošimą sprendžiant nuteistųjų (kalinamųjų) rūkymo problemas ir rūkymo profilaktikos priemones.

Abstract (en)

Aim of the study:
To analyze the aspects of prevention of passive smoking in prison
Methods:

Rate convicts (prisoners) smoking habits, attitudes to smoking and motivation to quit smoking
Rate convicts (prisoners) the prevalence of passive smoking and their attitudes to passive smoking
Find Kaunas interrogation officers insulator smoking habits and their attitude to convicts (prisoners) smoking, and smoking control investigation isolation ward
Compare custodial institution of the convicts (prisoners) to the smoking habits of free-living persons smoking habits
The study methodology: Kaunas interrogation isolation ward in 2009 February - March, the two anonymous questionnaires, interviewed 222 convicts (prisoners), and 76 security and maintenance staff.Data analysis SPSS: 10.0 computer program.
Results: The synthesis of the study data found that 68 percent of prisoners and 36 percent of officials regularly smoke. 52 percent of prisoners consume 20 or more mild cigarettes a day and 50 percent of officers. 76 percent of prisoners smoked first cigarette within 30 minutes since they got up and 39 percent of officers smoke more at work than in other places. Smoking is a habit for 77 percent of prisoners that helps to minimize nervous tension. While the convicts acknowledge harm of smoking, 40.7 percent of the subjects smoked against prison’s non-smoking policy, 66.3 percent of convicts would like to quit smoking and participate in prevention programs, 79 percent of convicts have tried to quit smoking with the support of family members or others (36.6 percent) while only with the support of health professionals (7.4 percent). 79 percent at a time there are not designated smoking rooms, thus 93.5 percent of convicts live in premises where there is smoking. 67 percent of convicts smoke in the premises where non-smokers are present. Smoking habits of convicts create a problem for officials. If banning smoking policy would take place in prison for 50.7 percent officials it would be also a great opportunity to quit smoking. 26-35 years of age smokers in prison (26.6 percent) did not smoke before they came to the institution while 36-45 years (17.6 percent.) smoked before which is significantly higher than the prison establishment (respectively 4.4 percent and 3.6 percent (p <0.05) compared to institutionalized men for most age groups (26-35 years (95.4 percent,) and 36-45 years (100 percent.) Those who smoked the entire life consumed more than one hundred cigarettes respectively, non-institutionalized vs. institutionalized - 64.7 percent and 78.1 percent (p <0.05). Convicted 26-35 years of age (75.4 percent) and 36-45 years of age (78.6 percent) spent more time in smoking areas than free-living men 20.6 percent respectively and 17.7 percent (p <0.05).
Conclusions: Smoking prevalence is high among Kaunas interrogation and isolation word convicts (prisoners) and officers. Smoking officials have had more liberal approach to the damage caused by smoking and smoking restrictions in prison than the prisoners themselves. Thus Convicts (prisoners) are willing to participate in smoking prevention programs. Smoking prevalence among convicts (prisoners) was higher than in the same age free-living population of Lithuania. Based on the survey adequate preparation for addressing the smoking problems of convicts (prisoners) and smoking prevention measures may be applied.