Slaugos paslaugų kokybės vertinimas slaugos ligoninėse pacientų, jų artimųjų ir slaugytojų požiūriu

Emilija Jurkūnienė. Slaugos paslaugų kokybės vertinimas slaugos ligoninėse pacientų, jų artimųjų ir slaugytojų požiūriu. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – dr. Daiva Kriukelytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2024 m.; 61 p.

Darbo tikslas. Nustatyti slaugos paslaugų kokybę slaugos ligoninėse pacientų, jų artimųjų ir slaugytojų požiūriu.

Uždaviniai:

1. Nustatyti slaugytojų, pacientų ir jų artimųjų požiūrį į pacientą orientuotą priežiūrą, gerovę ir saugumą slaugos ligoninėse.

2. Nustatyti slaugytojų, pacientų ir jų artimųjų požiūrį apie kokybės gerinimą ir lyderystę slaugos ligoninėse.

3. Nustatyti slaugytojų, pacientų ir jų artimųjų požiūrį apie išteklių ir informacijos panaudojimą slaugos ligoninėse.

4. Nustatyti slaugos kokybės sąsajas su demografiniais ir kitais veiksniais.

Metodika ir tiriamieji. Tyrimas atliktas 2023 m. birželio – 2023 m. rugpjūčio mėnesiais. Tyrime dalyvavo pacientai, jų artimieji ir slaugytojai iš 4 Lietuvos slaugos įstaigų. Tyrimui naudoti standartizuoti „QEQ-NH” (ang. Quality evaluation questionnaires - nursing homes) klausimynai skirti įvertinti slaugos paslaugų kokybę slaugos ligoninėse. Slaugos ligoninių slaugytojams buvo išdalinta 165 anketos, iš kurių atsakytos ir tinkamos tolimesnei analizei buvo 102 (atsako dažnis 61,8 proc.) Į anketos klausimus atsakė 112 pacientai ir 40 artimieji. Iš viso tyrime dalyvavo 254 (n) asmenys.

Rezultatai. Slaugytojai dažniau (4,22±0,72) pritaria, kad darbuotojai dėmesingai rūpinasi pacientų sveikatos priežiūros poreikiais, negu pacientų artimieji (4,00±0,51) (U=1570; p=0,015). Pacientų artimieji dažniau sutinka, kad jie aktyviai prisideda prie priežiūros ir paramos (3,75±1,10), negu slaugytojai (3,42±0,88) (U=1550; p=0,028). Slaugytojai dažniausiai sutinka, kad yra vykdomas nepageidaujamų įvykių vertinimas ir mokymasis iš klaidų (4,29±0,62), tačiau slaugytojai rečiausiai sutinka, kad darbuotojams suteikiama pakankamai laiko konsultacijoms, kad galėtų aptarti ir spręsti iškilusias problemas (3,84±0,84). Slaugytojai rečiausiai sutinka, kad slaugos darbuotojai skatinami naudotis kompiuterinėmis programomis (3,66±1,20), bei tai, jog patalpų priežiūros tarnybos padeda užtikrinti sklandų darbą (3,87±0,80).

Slaugytojai dažniausiai sutinka, kad periodiškai yra vykdomos apklausos apie pacientų patirtį, susijusią su priežiūros kokybe ir saugumu (3,75±0,90). Su tuo rečiau sutinka artimieji (3,13±1,18), o pacientai – rečiausiai (1,90±1,01). Kuo slaugytojų darbo stažas yra mažesnis, tuo jie geriau vertina mokymąsi, kokybės gerinimą (r=-0,215; p=0,031) ir lyderystę, valdymą bei vadovavimą (r=-0,218; p=0,028).

Išvados. 1. Slaugytojai, pacientai ir jų artimieji reikšmingai skirtingai vertina į pacientą orientuotą priežiūrą, gyvenimą ir gerovę bei saugumą. Slaugytojai aukščiausiai vertina paciento situacijos supratimą ir pagarbą paciento istorijai, o pacientų artimieji dažniau pritaria, kad jie aktyviai prisideda prie priežiūros. 2. Slaugytojai dažniausiai sutinka, jog yra vykdomas nepageidaujamų įvykių vertinimas ir mokymasis iš klaidų, tačiau jie rečiau pritaria, kad darbuotojams suteikiama pakankamai laiko konsultacijoms ir kritiškam savo darbo vertinimui; be to, slaugytojai dažniau nei pacientai ar jų artimieji pritaria, kad jų nuomonė yra išklausoma ir jie įtraukiami į kokybės gerinimą. 3. Slaugytojai dažniausiai sutinka dėl apsaugos priemonių prieinamumo, darbo procedūrų vertinimo ir techninės įrangos kokybės, tačiau rečiau sutinka dėl skatinimo naudotis kompiuterinėmis programomis ir patalpų priežiūros tarnybų darbu. 4. Geresnis slaugos paslaugų kokybės vertinimas yra teigiamai susijęs su rekomendacijų dažnumu, mažesniu respondentų amžiumi, žemesniu išsilavinimu, gyvenimu kaime ir mažesniu lovų skaičiumi palatose, o slaugytojai su mažesniu darbo stažu geriau vertina mokymąsi, kokybės gerinimą ir lyderystę.

Emilija Jurkūnienė. Evaluation of the quality of care in nursing homes from the point of view of patients, their relatives and nurses. Master's thesis. Supervisor - dr. Daiva Kriukelytė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Nursing Department. Kaunas, 2024. 61 p.

The aim of the study. To determine the quality of nursing services in nursing hospitals from the perspective of patients, their relatives and nurses.

Objectives:

1. To determine the attitudes of nurses, patients, and their relatives regarding patient-centered care, well-being and safety in nursing hospitals.

2. To determine the attitudes of nurses, patients, and their relatives regarding quality improvement and leadership in nursing hospitals.

3. To determine the attitudes of nurses, patients, and their relatives regarding the use of resources and information in nursing hospitals.

4. To determine the relation between nursing quality and demographic and other characteristic.

Methodology and subjects. The data aquisition was conducted in 3 months (2023 June to 2023 August). Patients, their relatives, and nurses from 4 Lithuanian nursing institutions participated in the study. The standardized Quality evaluation questionnaires - nursing homes (QEQ-NH) questionnaires were used for the study to determine the quality of nursing care in nursing homes. 165 questionnaires were distributed to nurses of nursing hospitals, of which 102 were answered and suitable for further analysis (response rate 61.8%). 112 patients and 40 relatives answered the questionnaire questions. A total of 254 (n) persons participated in the study.

Results. Nurses are more likely (4.22±0.72) to agree that staff are attentive to health care needs than relatives (4.00±0.51) (U=1570; p=0.015). Relatives of patients are more likely to agree that they are involved in care and support (3.75±1.10) than nurses (3.42±0.88) (U=150; p=0.028). Nurses are more likely to agree that adverse event assessment and learning from mistakes are implemented (4.29±0.62), but nurses are less likely to agree that staff spend enough time for consultations and discussions of emerging problems (3.84±0.84). Nurses are least likely to agree that nursing staff are encouraged to use computer programs (3.66±1.20), and that facility maintenance services help ensure stable work (3.87±0.80). Nurses are most likely to agree that surveys about experience are conducted periodically, with quality and safety of care (3.75±0.90). Relatives are less likely to agree with this (3.13±1.18), while patients are more likely to disagree (1.90±1.01). The shorter working experience of the nurses, the more possitive rating was given to learning and quality improvement (r=-0.215; p=0.031), leadership, management, and supervision (r=-0.218; p=0.028).

Conclusions. 1. Nurses, patients and their relatives differently evaluated patient-centered care, life and well-being, and safety. Most of nurses valued understanding of the patient's situation and respected for the patient's history. Meanwhile, patients‘ relatives more often agreed to their active contribution of care. 2. Nurses more often agreed on correct assesment of adverse events, proper learning from mistakes. On the other hand, nurses rarely agree that the time for consultations and critical evaluation of their work is sufficient. Additionally, nurses more often than patients or their relatives agreed that their opinions are taken into account and they are involved in quality improvement. 3. Nurses more often agreed that protective equipment, evaluation of work procedures and the quality of technical equipment are available, but they less often agreed about the encouragement and support to use computer programs and the maintenance services. 4. Possitive assessment of nursing service quality was associated with frequency of referrals, younger age of respondents, lower education, living in less populated areas and lower ward occupancy. Nurses with less working experience more possitively assessed the learning, quality improvement and leadership.