Netektį išgyvenančių asmenų patyrimai dailės sesijose
Kuncevičienė, Irena |
Varkulevičienė, Jovita |
Konsultantas / Consultant | |
Mostauskis, Stanislovas | Recenzentas / Reviewer |
I. Kuncevičienė. Netektį išgyvenančių asmenų patyrimai dailės sesijų procese. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – doc. Dr. J. Varkulevičienė, konsultantė lekt. A. Sebeikaitė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas, Kaunas, 2025; 82 p. Tikslas – atskleisti netektį išgyvenančių asmenų patyrimus dailės sesijose. Tyrimo klausimai: 1. Kokios svarbiausios temos išryškėjo tiriamųjų dailės sesijų refleksijose? 2. Kaip kinta pasirinkti formalieji elementai tiriamųjų piešiniuose? 3. Kaip teminės analizės rezultatai siejasi su pasirinktų formalių elementų kaita? Tyrimo metodai. Kokybinis tyrimas, taikant teminės analizės metodą. Tyrimo dalyvėms taikytas aštuonių dailės sesijų ciklas. Pusiau struktūruoto interviu verbaliniai duomenys buvo įrašomi į diktofoną, po transkribuojami ir nagrinėjami teminės analizės metodu, skurtų kūrinių pasirinktų formaliųjų elementų analizė, tyrimo dalyvių refleksijų teminės analizės rezultatų ir kūrinių pasirinktų formaliųjų elementų analizės rezultatų sąsajų tyrimas. Tyrimo dalyvės. Tyrime dalyvavo netektį patyrusios 5 moterys, išgyvenančios artimojo žmogaus netektį bei patiriančios sunkumų kasdieniniame gyvenime. Teminei analizei, formaliųjų elementų analizei bei teminės analizės ir formalių elementų sąsajos tyrimui buvo pasirinkta trys tiriamosios, kurios dalyvavo ne mažiau kaip septyniose dailės sesijose. Įžvalgos. 1. Tyrimo dalyvių refleksijose išryškėjo penkios skirtingos svarbiausios temos, atspindinčios tyrimo dalyvių patirtis dailės sesijose: pyktis ant mirusio vyro ir sunkios kasdienybės likus vienai, sunkus laikas po netekties, sunkių išgyvenimų vengimas, mamos ilgesys, gyvenimo pokyčiai po netekties ir viena bendra tema – dailės sesijų svarba, per kurią atsiskleidė šios patirtys: augantis pasitikėjimas savimi, atsipalaidavimas ir išlaisvėjimas, kūrybos džiaugsmas ir grupės dalyvių bendrystės svarba. 2. Pirmųjų dailės sesijų metu vyravo nedidelis dailės priemonių kiekis, siauras spalvų spektras, dalinai užpildyta kompozicinė lapo erdvė. Visų tiriamųjų paskutiniuose piešiniuose matoma aiški pokyčių dinamika: drąsesnis priemonių pasirinkimas; spalvų kiekio ir tonų įvairovės augimas, pilnas lapo kompozicinės erdvės užpildymas, energingumo padidėjimas. 3. Dailės sesijų metu tiriamųjų piešiniuose vykę formaliųjų elementų pokyčiai tiesiogiai siejasi su tiriamųjų patirtimis ir išgyvenimais dailės sesijų refleksijose; teminės analizės metu išryškėjusios asmeninės patirtys atspindi skirtingas netektį patyrusių moterų emocines būsenas ir išgyvenimo strategijas, atskleidžia dalyvių vidinių būsenų kaitą, o ši kaita atsispindi ir vizualinėje raiškoje. Praktinės rekomendacijos. Dailės terapeutams: 1. Taikyti ilgalaikę grupinę dailės terapiją asmenims, patyrusiems netektį. 2. Optimalus grupės dydis – 5-6 dalyviai. 3. Vienos grupinės dailės terapijos sesijos trukmė 1,5-2 val. 4. Dailės terapijų metu rekomenduojama skatinti dalyvius laisvai eksperimentuoti su skirtingomis dailės priemonėmis ir technikomis.
I. Kuncevičienė. Experiences of Bereavement in the Art Sessions. Master’s Thesis. Supervisor –Dr. J. Varkulevičienė, Consultant – Lecturer A. Sebeikaitė; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Rehabilitation Clinic,; Kaunas Faculty of the Vilnius Academy of Arts,, Kaunas, 2025; 82 p. Objective. To reveal the experiences of individuals coping with loss during art therapy sessions. Research questions: 1. What are the key themes that emerged in participants’ reflections during art therapy sessions? 2. How do the chosen formal elements in participants’ drawings change over time? 3. How do the results of thematic analysis relate to the changes in formal elements? Research methods. A qualitative study employing thematic analysis. Participants took part in a cycle of eight art therapy sessions. Verbal data from semi-structured interviews were recorded, transcribed, and analyzed using thematic analysis. In addition, an analysis of selected formal elements in the participants’ artworks was conducted, along with an investigation of the connections between the themes from reflections and the changes in formal elements. Research participants. The study involved five women who had experienced the loss of a close person and were encountering difficulties in everyday life. Three participants who attended at least seven sessions were selected for thematic analysis, analysis of formal elements, and exploration of connections between themes and visual expression. Insights. 1. Five key individual themes emerged from the participants' reflections, revealing their experiences during the art therapy sessions: anger toward the deceased husband and the challenges of everyday life after his death, the difficult period following the loss, avoidance of painful experiences, longing for the mother, and life changes after the loss. A shared overarching theme also emerged: the significance of the art therapy sessions, which provided increased self-confidence, relaxation and release, joy of creativity, and the importance of group support. 2. In the early sessions, participants used a limited range of materials and colors, partially filled the page space, and employed a narrow tonal spectrum. In the final artworks, clear visual changes were evident: more courageous material choices, a broader variety of colors and tones, full use of compositional space, and increased energy. 3. The changes in formal elements observed in the drawings during the sessions directly reflect the participants' experiences and emotional states expressed in their reflections. The thematic analysis highlighted diverse personal experiences that correspond to individual emotional statesand copi ng strategies, showing the internal transformations of the participants, which are also visible in their visual expression. Practical recommendations for art therapists: 1. Implement long-term group art therapy for individuals who have experienced loss. 2. An optimal group size is 5–6 participants. 3. Each session should last 1.5–2 hours. 4. Encourage participants to freely experiment with different art materials and techniques during therapy.