Suvokiamos socialinės paramos sąsaja su studento akademiniais pasiekimais
Padriezas, Vaidas |
Recenzentas / Reviewer |
Tyrimo problema: Dažniausiai suvoktos socialinės paramos konstruktas nagrinėjamas atsižvelgiant į jos poveikį psichosocialinei ir psichosomatinei sveikatai. Literatūroje trūksta tyrimų, kaip socialinė parama gali veikti studentų akademinius pasiekimus. Nepaisant veiksnių galinčių turėti įtakos studento akademiniai sėkmei, tyrimuose, kuriuose tiriama socialinė parama, dažniausiai analizuojamas tik pažymių vidurkis. Tyrimo tikslas: Ištirti, kaip siejasi studento suvokiama socialinė parama su akademiniais pasiekimais. Tyrimo dalyviai ir metodai: Tyrime dalyvavo Kauno aukštųjų universitetinių ir neuniversitetinių mokyklų studentai (n = 203). Duomenys rinkti gyvai, aukštųjų mokyklų teritorijose anketavimo būdu nuo 2024 metų sausio 11 dienos iki 2024 metų kovo 8 dienos. Tyrimo instrumentas – anketa, sudaryta iš 43 klausimų, iš kurių: 6 socialiniai-demografiniai klausimai, 12 klausimų daugiamatės suvoktos socialinės paramos skalės (santr. MSPSS), 12 potencialiai naudotinos socialinės paramos klausimų ir akademinių pasiekimų 13 klausimų. Vienmatei analizei buvo skaičiuojamos medianos, tarpkvartiliniai intervalai ir procentai. Dvimatei analizei buvo naudotos Spearmano rho koreliacijos, Mano Vitnio U testas, Kruskalio Voliso H testas, Chi kvadrato testas. Tyrimo rezultatai: Tyrimo imtyje didžioji dalis studentų pasižymėjo aukšta suvokiama socialine parama – 178 tyrimo dalyviai, 23 studentai pateko į vidutinės suvokiamos socialinės paramos grupę, 2 – į žemą socialinės paramos grupę. 78,81% studentų praeito semestro vidurkis siekė nuo 8 iki 10. Daugiau nei pusė studentų (86,70%) per studijų metus neturėjo akademinių skolų. Dažnesnis mokymasis su kurso draugais lėmė retesnį svarstymą mesti studijas (U = 3879,00, p = 0,007). Suvokiama ir potencialiai naudotina socialinė parama turėjo teigiamas koreliacijas su savarankišku mokymusi (rho = 0,20, p = 0,005 ir rho = 0,18, p = 0,012 atitinkamai) bei įsitraukimu į studijas (rho = 0,30, p < 0,001). Jautę aukštesnę socialinę paramą studentai rečiau svarstė apie studijų metimą (U = 3902,50, p = 0,012). Tarp suvokiamos socialinės paramos ir pažymių vidurkio statistiškai patikimų koreliacijų nebuvo rasta. Išvados: Gautos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp suvokiamos socialinės paramos ir savarankiško mokymosi, įsitraukimo į studijas, retesnio svarstymo mesti studijas. Statistiškai reikšmingų koreliacijų tarp suvokiamos ir potencialiai naudotinos socialinės paramos bei akademinio vidurkio nebuvo.
Scientific problem: The construct of perceived social support is mostly examined in terms of its effects on psychosocial and psychosomatic health. There is a lack of research in the literature on how social support can affect students academic achievements. Despite many factors that can influence a student's academic success, studies examining social support tend to analyze only grade point average. Aim of the study: To investigate how a student's perceived social support is related to academic achievements. Study participants and methods: Students of higher university and non-university institutions in Kaunas participated in the research (n = 203). Data were collected live, in the territories of higher education institutions, by questionnaires from January 11, 2024 to March 8, 2024. The research instrument is a questionnaire consisting of 43 questions, of which: 6 socio-demographic questions, 12 questions of the multidimensional perceived social support scale (MSPSS), 12 questions of potentially usable social support and 13 questions of academic achievements. Medians, interquartile ranges, and percentages were calculated for univariate analysis. Spearman rho correlations, Mann Whitney U test, Kruskal Wallis H test, Chi square test were used for bivariate analysis. Results: In the research sample, the majority of students had high perceived social support - 178 research participants, 23 students fell into the medium perceived social support group, 2 - into the low social support group. 78.81% of students had a grade point average of 8 to 10 last semester. More than half of students (86,70%) had no academic debts during the year of study. More frequent studying with classmates led to less consideration of dropping out (U = 3879,00, p = 0,007). Perceived and potentially usable social support had positive correlations with independent learning (rho = 0,20, p = 0,005 and rho = 0,18, p = 0,012 respectively), and engagement in studies (rho = 0,30, p < 0,001). Students who felt higher social support were less likely to consider dropping out (U = 3902,50, p = 0,012). No statistically significant correlations were found between perceived social support and grade point average. Conclusions: Statistically significant correlations were found between perceived social support and individual studying, involvement in studies, and less frequent consideration of dropping out of studies. There were no statistically significant correlations between perceived and potentially usable social support and academic grade point average.