Kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos, kairiojo prieširdžio dydžio, KMI ryšys su prieširdžių virpėjimo pasikartojimų dažniu bei antikoaguliantų skyrimo tendencijos atsižvelgiant į CHA2DS2-VASc skalę.
Zubowicz, Jurgita |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tyrimo tikslas: Įvertinti kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos, kairiojo prieširdžio dydžio, KMI ryšį su prieširdžių virpėjimo pasikartojimų dažniu bei antikoaguliantų skyrimo tendencijas atsižvelgiant į CHA2DS2-VASc skalės balą. Tyrimo uždaviniai: nustatyti širdies kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos, kairiojo prieširdžio dydžio, kūno masės indekso ryšį su prieširdžių virpėjimo pasikartojimų dažniu. Įvertinti CHA2DS2-VASc skalės balo ryšį su antikoaguliantų skyrimu po prieširdžių virpėjimo epizodo.Tyrimo metodika: atlikta retrospektyvinė paroksizminiu prieširdžių virpėjimu sergančių pacientų ligos istorijų duomenų analizė. Vertinta: prieširdžių virpėjimo pasikartojimų dažnis per metus, KMI, CHA2DS2-VASc skalės balas, antikoaguliantų po prieširdžių virpėjimo epizodo paskyrimas. Analizuoti širdies echoskopijos duomenys: kairiojo prieširdžio priekinis užpakalinis matmuo, širdies kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos dydis.Tyrimo rezultatai: tyrimo metu buvo išanalizuota 120-ies pacientų, sirgusių paroksizminiu prieširdžių virpėjimu, arterine hipertenzija ir išemine širdies liga, ligos istorijų. Tarp jų buvo 47 vyrai ir 73 moterys. 23 (19,2%) pacientai buvo normalaus kūno svorio, 97 (80,2%) diagnozuotas antsvoris ar nutukimas. 52 pacientams (43,3%) ritmas sutriko ≤1 kartą per metus, 48 (40%) tiriamiesiems 2-3 kartus per metus, 18 tiriamųjų (15%) 5-6 kartus per metus ir tik 2 (1,7%) pacientams >6 kartus per metus. CHA2DS2-VASc skalės balai svyravo nuo 1 iki 7. Antikoaguliantai po prieširdžių virpėjimo epizodo paskirti 83 (69,2%) pacientams. 88 (73,3%) pacientams kairiojo skilvelio IF buvo >50%. 32 (26,7%) tiriamiesiems kairiojo skilvelio IF buvo ≤50%. Kairiojo prieširdžio (KP) dydžio vidurkis buvo 42,12 mm. 98 (81,7%) tiriamiesiems KP priekinis užpakalinis matmuo buvo <50 mm, tuo tarpu 22 (18,3%) pacientams ≥50 mm. Atsižvelgiant į skirtingas lytims KP normas, normalaus dydžio KP nustatytas 14 vyrų (30%). 33 (70%) vyrams KP buvo padidėjęs. 46 (63%) moterims diagnozuotas KP padidėjimas, likusioms 26 pacientėms (35,6%) KP buvo normalaus dydžio. Tyrimo išvados: Prieširdžių virpėjimas dažniau pasikartodavo tiems pacientams, kurių širdies kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija buvo sumažėjusi (IF≤50%) lyginant su tais, kurių IF buvo >50% (p<0,05). Didėjant kairiojo prieširdžio priekiniam užpakaliniam matmeniui, prieširdžių virpėjimo pasikartojimų dažnis didėjo (p<0,05). KMI neturėjo įtakos prieširdžių virpėjimo pasikartojimų dažniui (p>0,05). Didėjant CHA2DS2-VASc skalės balui stebėtas dažnesnis antikoaguliantų skyrimas po PV epizodo (p<0,05).
Aim: to evaluate the left ventricular ejection fraction, left atrial size, BMI relationship with atrial fibrillation (AF) recurrence frequency, and anticoagulant prescribing trends according to the CHA2DS2-VASc scale score.Objectives of the study: to determine the relationship between the left ventricular ejection fraction, the left atrial (LA) size, the body mass index, and the frequency of episodes of atrial fibrillation. To evaluate the relationship between the CHA2DS2-VASc scale score and the administration of anticoagulants after the episode of AF.Methods: retrospective analysis of data on patients with paroxysmal atrial fibrillation. Evaluated: atrial fibrillation frequency per year, BMI, CHA2DS2-VASc scale score, prescription of anticoagulant after atrial fibrillation episode. Cardiac echoscopy data: left atrium diameter, left ventricular ejection fraction. Results: 120 patients with atrial fibrillation, hypertension and ischemic heart disease were included in the study. Among them there were 47 men and 73 women. 23 (19.2%) patients had normal weight, 97 (80.2%) were overweight or obese. For the majority of subjects (52, 43.3%), atrial fibrillation occurred once or less a year, 48 (40%) - two or three times a year, 18 (15%) - five or six times a year, and 2 (1.7%) - more than six times a year. The scores of the CHA2DS2-VASc scale ranged from 1 to 7. 83 (69.2%) patients received anticoagulants after the episode of AF. Preserved left ventricular ejection fraction (IF>50%) was diagnosed in 88 (73,3%) patients. Reduced left ventricular ejection fraction (IF≤50%) was found in 32 (26,7%) subjects. The average LA size was 42.12 mm. LA size ≥50 mm was found in 22 (18,3%) patients and LA size <50 mm was found in 98 (81,7%) patients. According to the different LA size norms between sexes, 14 males (30%) had a normal size LA, and the increase in LA size was found in 33 men (70%). 46 (63%) women had an enlargement of LA, and 26 women (35.6%) had a normal size LA.Conclusions: reduced left ventricular ejection fraction (IF≤50%) was associated with a higher incidence of AF recurrence (p<0,05). As the LA diameter increased, the incidence of AF recurrence increased (p<0,05). BMI did not affect the frequency of AF recurrence (p>0,05). An increase in CHA2DS2-VASc scale score was associated with more frequent prescription of anticoagulants after AF episode (p<0,05).