Klinikinių tyrimų vertinimas pacientų požiūriu
Marčiulionienė, Vesta |
Starkuvienė, Skirmantė |
Januškevičius, Vidmantas | |
Darbo tikslas. Įvertinti pacientų nuomonę apie klinikinius tyrimus bei dalyvavimą juose. Darbo uždaviniai. Ištirti ir palyginti dalyvavusių ir nedalyvavusių klinikiniuose tyrimuose pacientų nuomonę apie klinikinius tyrimus bei nustatyti veiksnius, susijusius su pacientų nuomone apie klinikinius tyrimus bei dalyvavimu juose. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje Kaune. Apklausai naudoti 2 klausimynai dalyvavusiems ir nedalyvavusiems klinikiniuose tyrimuose asmenims. Surinktos 409 užpildytos anketos, atitinkamai 292 ir 117 tirtose respondentų grupėse. Imties tūrio pakankamumui apskaičiuoti taikyta tyrimo galingumo analizė. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 13.0 programinį paketą; naudotas susietų lentelių metodas, 2 kriterijus, Z kriterijaus testas, vienveiksnė ir daugiaveiksnė logistinė regresija. Rezultatai. Pirma informacija apie klinikinius tyrimus, dažniau neigiama, tyrimuose nedalyvavusius pacientus dažniau pasiekė iš televizijos, dalyvavusius - iš šeimos gydytojo ir dažniau teigiama. Galimybė ateityje dalyvauti tyrime pacientui reikšmingai didėjo, jei pirma gauta informacija apie tyrimus buvo teigiama ar neutrali. Dalyvavę klinikiniuose pacientai dažniau pažinojo kitų tyrimuose dalyvavusių asmenų su teigiama dalyvavimo patirtimi. Dalyvavusieji dažniau sutiko, kad klinikiniai tyrimai reikalingi, saugūs ir naudingi jame dalyvaujančiam asmeniui. Galimybę ateityje dalyvauti tyrime pacientams didino teigiamas šių aspektų vertinimas. 84,6 proc. dalyvavusiųjų savo dalyvavimo klinikiniame tyrime patirtį vertino teigiamai, dalyvaujant tyrime ar po jo, jų nuomonė jų apie tyrimus išliko teigiama arba pagerėjo. Dalyvavę tyrimuose pacientai reikšmingai dažniau teigė, kad dalyvautų klinikiniame tyrime ateityje. Tačiau galimybė, kad nedalyvavusieji ateityje sutiktų dalyvauti klinikiniame tyrime, buvo 1,7 karto didesnė nei dalyvavusiems. Gydytojai dažniausiai buvo pagrindiniai informacijos pacientui apie galimybes dalyvauti klinikiniuose tyrimuose teikėjai ir jų patarėjai. Vienas iš pagrindinių dalyvavimo tyrime priimtinumo motyvų buvo gydytojo rekomendacija pacientui. Pasitikėjimas šeimos gydytoju reikšmingai didino paciento polinkį dalyvauti klinikiniame tyrime ateityje. Sociodemografinių veiksnių požiūriu, paciento dalyvavimo klinikiniame tyrime ateityje galimybei turėjo įtakos lytis ir išsilavinimas. Išvados. Dalyvavusių ir nedalyvavusių klinikiniuose tyrimuose pirminės sveikatos priežiūros įstaigos pacientų nuomonė apie klinikinius tyrimus reikšmingai skyrėsi daugelio tirtų veiksnių atžvilgiu, o dalis veiksnių reikšmingai didino pacientų polinkį ateityje dalyvauti klinikiniame tyrime.
Aim of the study. To evaluate patient attitudes to clinical trials and participation in them. Objectives. To research and compare attitudes to clinical trials between patients with and without clinical trial participation experience and to determine factors that influence patient attitudes to clinical trials and participation in them. Methods. The research study was carried out in a primary health care centre in Kaunas. 2 questionnaires were used for the survey of patients with and without clinical trial participation experience. 409 completed questionnaires were collected, 293 and 117 from two patient groups respectively. For determining the adequacy of the sample, power analysis was performed. Data analysis was performed by using SPSS 13.0 program package; crosstabs method, 2 criterion, Z test, binominal and multinominal logistic regression were used. Results. First information on clinical trials, more often negative, was most often received from television by patients without clinical trial participation experience and patients with such experience most often received first information, more often positive, from family doctor. The possibility for a patient to participate in a clinical trial in the future increased if the first received information on clinical trials was positive or neutral. Patients with clinical trial participation experience more often knew other people who had participated in clinical trials and more often the reported participation experience was positive. Patients with clinical trial participation experience more often agreed that clinical trials are needful, safe and useful to the participating person. A patient’s possibility to participate in a clinical trial in the future increased if s/he had positive attitude to these aspects. 84.6 per cent of patients with clinical trial participation experience thought their participation experience was positive. Their opinion on clinical trials remained or became more positive during or after participation in a clinical trial. Significantly more often patients with participation experience told they would participate in a clinical trial in the future. However, the possibility that a non-experience patient would agree to participate in a clinical trial in the future was 1.7 times bigger in comparison to an experienced patient. Most often physicians were the primary source of information on possibilities to participate in a clinical trial and acted as advisors to patients. One of the dominant motives to participate in a clinical trial was a physician’s recommendation. Trust in family doctor significantly increased the possibility that the patient would participate in a clinical trial in the future. From the perspective of sociodemografic factors, possibility of a patient‘s participation in a clinical trial in the future was influenced by sex and education. Conclusions. Opinion on clinical trials of clinical trial participants and non-participants in a primary healthcare institution was significantly different in respect of analysed factors. Some factors significantly increased patient inclination to participate in a clinical trial in the future.