Reabilitacija po krūties vėžio operacijos, metodai ir išeitys

Abstract

Darbą atliko: Beata Kairytė. Darbo pavadinimas: „Reabilitacija po krūties vėžio operacijos, metodai ir išeitys“. Tyrimo tikslas: šio tyrimo tikslas - apžvelgti pagrindinius reabilitacijos metodus, taikomus krūties vėžiu sirgusiems pacientams po mastektomijos, bei įvertinti jų pagrįstumą ir galimus privalumus į reabilitacijos procesą įtraukiant įvairius metodus. Uždaviniai: 1) išsiaiškinti bei aptarti pagrindinius metodus taikomus reabilitacijoje po krūties vėžio operacijos. 2) išanalziuoti įvairių reabilitacijos metodų reikšmę rankos funkcijos bei gyvenimo kokybės gerinimui. 3) įvertinti galimybę reabilitacijos metu kombinuoti kelis metodus bei tokio modelio privalumus. Metodai: sisteminė literatūros apžvalga atlikta naudojantis elektroninėmis duomenų bazėmis PubMed, ClinicalKey, ScienceDirect, SpringerLink ir Wiley Online Library. Paieškai duomenų bazėse naudoti raktiniai žodžiai ir jų deriniai: „breast cancer“, „breast carcinoma“, „surgery“, „mastectomy“, „total mastectomy“, „treatment“, „therapy“, „rehabilitation“, „intervention“, „physical“, „psychosocial“, „cognitive“, „alternative“, „complementary“, „physical activity“, „exercise“ ir „systematic review“. Pirmiausia atrinkta literatūra lietuvių ir anglų kablomis, išleista 2012 m. – 2021 m. Vėliau literatūros atranka atlikta remiantis įtraukimo ir atmetimo kriterijais. Rezultatai: atlikus straipsnių paiešką ir atranką, į apžvalgą įtraukta 12 sisteminių literatūros analizių. Aprašomų intervencijų efektyvumas buvo vertintas atsižvelgiant į fizines išeitis (peties is rankos funkcija, skausmas ir kt.) ir psichosocialines išeitis (gyvenimo kokybė, nerimas, depresija ir kt.). Daugiausia įrodymų rasta dėl teigiamo kineziterapijos ir kito fizinio aktyvumo poveikio fizinėms išeitimis. Buvo pakankamai reikšmingų duomenų įvertinti, jog KET, psichoedukacija ir kitos psichosocialinės intervencijos turėjo tiegiamą poveikį depresijai, nerimui ir nuotaikos sutrikimams. Tiek fizikiniai, tiek psichosocialiniai metodai turėjo įtakos gyvenimo kokybei. Tik alternatyvių ir papildomųjų intervencijų rezultatai buvo nepatikimi arba prieštaraujantys, taigi reikalaujantys papildomo ištyrimo. Išvados: dauguma išvardintų intervencijų turį patvirtintą poveikį fizinėms arba psichosocialinėms išeitims, tačiau egzistuoja pernelyg mažai informacijos apie kombinuotos terapijos metodus. Taikant kombinuotus reabilitacijos metodus ir galima būtų palengvinti tiek fizines, tiek psichosocialines išeitis ir pasiekti ir palaikyti patenkinamą gyvenimo kokybės lygį po krūties vėžio gydymo.