Prebiotiko panaudojimas audinių racionuose

Darbo tikslas – nustatyti prebiotiko mannanoligosacharido praturtinto mielėmis poveikį žvėrelių augimo spartai; maisto medžiagų pasisavinamumo lygį audinių organizme; įvertinti šios kompozicijos įtaką kraujo rodiklių kaitai; įvertinti poveikį audinių pieno produkcijai bei jauniklių augimo spartai. Darbo uždaviniai: 1. nustatyti pašarų maistinę ir energinę vertę; 2. nustatyti audinių svorio kitimą skirtingais fiziologinės būklės laikotarpiais; 3. nustatyti audinių išprodukuojamus pieno kiekius; 4. nustatyti audinių jauniklių augimo spartą; 5. įvertinti maisto medžiagų pasisavinamumą audinių organizme; 6. įvertinti audinių jauniklių sveikatingumą. Mokslinio darbo naujumas – nustatyta prebiotinės kompozicijos įtaka maisto medžiagų pasisavinamumui audinių organizme, tokių duomenų literatūroje aptikti nepavyko; buvo atliktas virškinamumo-balansinis bandymas su Mustela vison veislės audinėmis ir įvertintas prebiotinio preparato poveikis sausosios medžiagos, organinės medžiagos, žalių baltymų, žalių riebalų, žalios ląstelienos, žalių pelenų ir neazotinių ekstraktinių medžiagų virškinamumui. Praktinė darbo reikšmė – panaudojant naujus priedus gaminti pašarus gyvūnams, kad galima būtų optimizuoti virškinimo ir rezorbcijos procesus jų organizme. Remiantis atliktų bandymų duomenimis nustatytas šio prebiotiko su mielių papildu teigiamas poveikis sveikatingumui, o taip pat mažesnis taršos laipsnis aplinkai. Atlikus mokslinius ūkinius bandymus su suaugusiomis audinėmis Mustela vison ir su jų prieaugliu, taip pat atlikus virškinamumo bandymą su audinių jaunikliais; ištyrus audinių svorio kitimus, nustačius patelių pieningumą, nustačius maisto medžiagų pasisavinamumą žvėrelių organizme, įvertinus jų sveikatos būklę, galime padaryti sekančias išvadas: 1. palyginus audinių svorio kitimą pabaigoje ir pačioje bandymo pradžioje, nustatyta, kad I kontrolinės grupės audinių svoris buvo 1094 g ir sumažėjo 6,01 proc., II kontrolinės –1116 g, sumažėjo 4,78 proc., I tiriamosios – 1156 g, sumažėjo 1,03 proc., II tiriamosios – 1122 g, sumažėjo 3,11 proc.; 2. I kontrolinės grupės audinės pirmosios laktacijos savaitės eigoje išskyrė per parą po 102,4 g, antrosios savaitės bėgyje 36,4 g daugiau, o trečiosios – 108,0 g daugiau, t. y. daugiau nei du kartus. I tiriamosios grupės audinių išskiriamo pieno kiekis visuose tarpsniuose buvo didesnis. Pirmają savaitę šios grupės audinės išskyrė po 108,6 g pieno, arba 5,71 proc., antrąją – 156,6 g, arba 11,43 proc., trečiąją – 224,2 g, arba 6,16 proc. daugiau palyginti su kontrole; II kontrolinės grupės audinės per parą pirmosios laktacijos savaitės bėgyje išskyrė 98,8 g pieno, arba 1,59 proc., antrosios – 138,2 g, arba 7,12 proc., trečiosios – 198,6 g, arba 6,50 proc. mažiau palyginti su II tiriamosios audinių grupės išskiriamo pieno kiekiu; aktyviausia pieno liaukos veikla trijų savaičių laikotarpyje buvo I tiriamosios audinių grupės, kurios pradžioje laktacijos per parą išprodukavo po 108,6 g pieno, o trečiosios laktacijos savaitės laikotarpiu po 224,2 g. Jų pieno produkcijos kiekis padidėjo 115,6 g, arba 51,56 proc.; 3. gimusių audinukų svoris buvo 9,7–9,9 g; trijų savaičių amžiuje I tiriamosios grupės audinukai svėrė 126,1 g, arba 9,12 proc. daugiau palyginti su I kontroline grupe; II tiriamosios grupės audinukai svėrė po 118,7 g, arba 9,73 proc. daugiau, kurių motinų racionas buvo praturtintas mananoligosacharidu; 4. audinukų svoris 28 dienų amžiuje tiriamojoje grupėje buvo 184,3 g, arba 4,29 proc. didesnis (p<0,05) palyginti su audinukų svoriu kontrolinėje grupėje, kurių raciono sudėtyje mananoligosacharido nebuvo; mananoligosacharido priedą gavusių audinukų svoris 42 dienų amžiuje buvo 352,4 g, arba 3,92 proc. didesnis (p<0,001); 5. tiriamosios grupės audinių prieauglio paros priesvoriai per visą laikotarpį, kuris truko 164 dienas, buvo 9,78 g, o kontrolinių – 8,66 g; 6. mananoligosacharido poveikyje maisto medžiagos buvo pasisavinamos aukštesniu lygiu: sausoji medžiaga tiriamosios grupės prieauglio buvo pasisavinama 78,6 proc., arba 2,2 proc. geriau (p<0,001), organinė medžiaga 87,5 proc., arba 1,1 proc. (p<0,05), žali baltymai 87,8 proc., arba 1,9 proc. (p<0,001), žali riebalai 93,5 proc., arba 1,2 proc. (p<0,001), žali pelenai 33,2 proc., arba 0,4 proc. (p<0,05) ir neazotinės ekstraktinės medžiagos 76,1 proc., arba 0,9 proc. geriau (p<0,05) palyginti su kontrolinės grupės prieauglio maisto medžiagų pasisavinamumu, kurių raciono sudėtyje mananoligosacharido priedo nebuvo; 7. tiriamųjų žvėrelių kraujyje nustatyta bendrų baltymų 67,8 g L-1, arba 7,67 proc. daugiau (p<0,001), nedidelis skirtumas į mažesnę pusę buvo gliukozės ir šlapalo palyginti su šių medžiagų kiekiu kontrolinės grupės žvėrelių kraujyje; kalcio tiriamosios grupės audinių prieauglio kraujyje nustatyta 2,2 mmol L-1, arba 9,09 proc. daugiau (p<0,05) palyginti su kontrolinės audinių prieauglio grupės kraujo biochemine sudėtimi. Ca : P tiriamosios grupės kraujyje buvo 1,22 : 1,0, o kontrolinės – 1,17 : 1,0. Rekomenduojame monanooligosacharidą, praturtintą mielėmis, vartoti kailinių žvėrelių šerimui, nes jo poveikyje padidėja augimo sparta, suaktyvinama organizmo geba geriau pasisavinti maisto medžiagas; taip pat dalinai išsprendžiama problema aplinkos taršai.

Aim of job – to assess yeast enriched prebiotic mannanoligosaccharide nutrients bioavailability in minks organisms; estimate impact of this composition to blood characteristics; assess consistency of feces. The novelty of scientific work – the impact of prebiotic composition was established for bioavailability in minks organisms. No other data was found this topic in literature; first time in our country digestability-balanced test was carried out with Mustela vison species minks and assessed impact of prebiotical preparation for digestability of dry mater, organic materials, crude proteins, crude fats, crude fiber, crude ash and non azotic extractic materials. When use of antibiotics was prohibided, prebiotic, probiotic preparations and zeolites begin to use more widely. Minks weight changes were compared at the begining and the end of experiment. Was established, that minks weight of I control group was 1094 g and decreased 6.01%, II control group – 1116 g, drecreased 4.78%, I experimental group – 1156 g., decreased 1.03%, II experimantal group – 1122 g., decreased 3.11%. Minks of I control group in first week of lactation produced 102.4 g milk per day, during second week 36.4 g more, and third week – 108.0 g more. That is more than two times. Milk quantity of I experimental group in all periods was higher. In first week minks of this group produced 108.6 g milk or 5.71%, second week – 156.6 g or 11.43%, third week – 224.2 g or 6.16% more compared with control groups; II control group minks in first lactation week produced 98.8 g milk or 1.59%, second week – 138.2 g or 7.12%, third week – 198.6 or 6.50% less compared with II experimental group produced milk quantity; the most active three weeks period of mammary gland was in I experimental group, when in the begining of lactation were produced 108,6 g milk per day and in the third week 224.2 g daily. Minks production increased 115.6 g, or 51.56%. Just born mink babies weight was 9.7 9.9 g; at the age of three weeks I experimental group baby minks weight was 126.1 g or 9.12% higher compared with I control group; II experimantal group mink babies weight was 118.7 or 9.73% higher, their mother ration was enriched with mannanoligosaccharide. Experimental group mink babies weight at 28 days of age was 184.3 g or 4.29% bigger (p<0.05) compared with control group, which ration was without mannanoligosaccharide; mink babies fed with mannanoligosaccharide additive, weight at 42 days fage was 352.4 or 3.92% bigger (p<0.001). Daily weight gain of experimental minks group during all 164 days period was 9.78 g, control group – 8.66 g. Mannanoligosaccharide had a good impact for nutrients absorption: experimental group offspring dry matter intake was 78.6% or 2.2% better (p<0.001), organic materials 87.5% or 1.1% (p<0.05), crude protein 87.8% or 1.9% (p<0.001), crude fat 93.5% or 1.2% (p<0.001), crude ash 33.2% or 0.4% (p<0.05) and non azotic extract materials 76.1% or 0.9% better (p<0.05), compared with control group offspring nutritiens absorption, which ration was without mannanoligosaccharide additive. In experimental group animals blood samples compared with control group detected 67.8 g L-1 total proteine or 7.67% more (p<0.001), small difference was of glucose and urea parameters, a little bit bigger quantities detected in control group; in experimental group offspring blood samples calcium amount was 2.2 mmol L-1 or 9.09% more (p<0.05) compared with control group offspring blood samples bochemical composition. Ca:P in experimental group blood was 0.46:1.0, control group – 0.43:1.0.