Koreliacijos tarp radiologinio ir patologinio atsako į tiesiosios žarnos vėžio neoadjuvantinį gydymą įvertinimas.

Tyrimo tikslas: Įvertinti koreliaciją tarp radiologinio ir patologinio atsako į tiesiosios žarnos vėžio neoadjuvantinį gydymą. Uždaviniai: 1. Įvertinti tiesiosios žarnos vėžio radiologinio bei patologinio atsako dažnį po neoadjuvantinio gydymo. 2. Įvertinti tiesiosios žarnos vėžio regresijos laipsnį operacinėje medžiagoje po neoadjuvantinio gydymo. 3. Nustatyti koreliaciją tarp radiologinio bei patologinio atsako po taikyto neoadjuvantinio gydymo. 4. Išanalizuoti sutapimus tarp radiologinio ir patologinio atsako į tiesiosios žarnos vėžio neoadjuvantinį gydymą. 5. Įvertinti tiesiosios žarnos vėžio predikcinių veiksnių įtaką atsakui į neoadjuvantinį gydymą. Metodai: Atliktas retrospektyvus tyrimas, kurio metu vertinta koreliacija tarp radiologinio ir patologinio atsako į tiesiosios žarnos vėžio neoadjuvantinį gydymą. Išanalizuota 2013 – 2016 metų laikotarpiu gydytų dėl II – III stadijos tiesiosios žarnos vėžio pacientų dokumentacija. Statistinė analizė atlikta SPSS 20.0 programa. Tyrimo rezultatai: Radiologinis atsakas į neoadjuvantinį buvo 21,7 proc. atvejų, patologinis – 41 proc. atvejų. Radiologinis ir patologinis TNM stadijos rangas ir radiologinės klinikinės bei patikslintos klinikinės stadijos rangai buvo statistiškai reikšmingai žemesni (visų p<0,01). 18,6 proc. atvejų nustatytas pilnas patologinis atsakas, 70,9 proc. atvejų nustatyta vidutinė regresija ir 10,5 proc. – žema regresija. Tarp radiologinio ir patologinio tyrimo TNM vertinimų bei nustatytos vėžio stadijos ir patikslintos stadijos buvo statistiškai patikimas (p<0,01 bei p<0,05, atitinkamai), tačiau silpnas teigiamas ryšys. Radiologinis ir patologinis atsakas pagal stadiją statistiškai reikšmingai sutapo 34,6 proc. atvejų (Kappa koeficientas K=0,137, p<0,01), pagal patikslintą stadiją – 31,8 proc. atvejų (Kappa koeficientas K=0,145, p<0,01). Radiologinio ir patologinio TNM atsako dažnių skirtumai pagal teigiamą CRM pokytį (iš CRM+ į CRM-) po neoadjuvantinės terapijos nebuvo statistiškai reikšmingi. Prieš neoadjuvantinį gydymą atvejų skaičius, kai vėžio žymens CEA rodikliai buvo normos ribose ir virš normos ribų, buvo panašus (atitinkamai 54,5 proc. ir 45,5 proc.). Po neoadjuvantinio gydymo atvejų, kai vėžio žymens CEA rodikliai buvo normos ribose padaugėjo iki 90,9 proc., tačiau skirstinių dažnių pokytis nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0,05). Palyginus radiologinio ir patologinio TNM atsako dažnių skirtumus pagal vėžio žymens CEA rodiklių pokytį po neoadjuvantinio gydymo iki normos ribų statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo. Palyginę radiologinio TNM atsako dažnių skirtumus pagal naviko lokalizaciją po neoadjuvantinio gydymo statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatėme. Patologinio TNM atsako pagal naviko lokalizaciją atveju stebėta neoadjuvantinio gydymo įtakos tendencija (p=0,076). Išvados: 1. Radiologinis atsakas į neoadjuvantinį tiesiosios žarnos vėžio gydymą nustatytas 21,7 proc., patologinis atsakas – 41 proc. tiriamųjų. Po neoadjuvantinio gydymo statistiškai reikšmingai sumažėjo radiologinė ir patologinė TNM bei patikslinta vėžio stadijos. Atsakas į neoadjuvantinį gydymą vertinant tik stadiją nebuvo akivaizdus. 2. Operacinėje medžiagoje po neoadjuvantinio gydymo dažniausiai nustatytas vidutinis tiesiosios žarnos vėžio regresijos laipsnis (70,9 proc. tiriamųjų). 3. Tiesiosios žarnos vėžio radiologinis ir patologinis atsakas į neoadjuvantinį gydymą statistiškai reikšmingai teigiamai silpnai koreliavo. Esant didesniam radiologiniam atsakui į tiesiosios žarnos vėžio neoadjuvantinį gydymą tikėtinas didesnis ir patologinis atsakas. 4. Tiesiosios žarnos vėžio radiologinio ir patologinio atsako į neoadjuvantinį gydymą sutapimas buvo, tačiau nereikšmingu lygmeniu. 5. Vėžio žymuo CEA buvo statistiškai reikšmingai silpnai susijęs su radiologiniu ir patologiniu atsaku į neoadjuvantinį gydymą. CRM bei naviko lokalizacijos pokyčio reikšmingos įtakos atsakui į neoadjuvantinį gydymą nenustatėme.

Aim: To assess the correlation between radiological and pathological response to locally advanced rectal cancer neoadjuvant treatment. Objectives: 1. To assess frequencies of radiological and pathological response to locally advanced rectal cancer neoadjuvant treatment. 2. To assess tumor regression grade of the surgical specimens after locally advanced rectal cancer neoadjuvant treatment. 3. To estimate the correlation between radiological and pathological response to locally advanced rectal cancer neoadjuvant treatment. 4. To analyse the coincidences between radiological and pathological response to locally advanced rectal cancer neoadjuvant treatment. 5. To assess the role of predictive factors in response to locally advanced rectal cancer neoadjuvant treatment. Methods: A retrospective cohort study to assess correlation between radiological and pathological response to locally advanced rectal cancer neoadjuvant treatment was performed. During the study were collected and analyzed data in medical documentation of patients, treated for II – III stage locally advanced rectal cancer for the period 2013 – 2016. The statistical data analysis was performed using SPSS 20.0 program. Results: Radiological response to neoadjuvant treatment was in 21,7% cases, pathological – in 41% cases. Radiological and pathological TNM stage rank, radiological clinical and accurate clinical stage ranks were statistically significantly lower (p<0,01) than before the treatment. In 18,6% cases was estimated complete pathological response, in 70,9% cases was estimated moderate tumor regression and in 10,5% cases – minimal or no tumor regression was estimated. It was found weak positive correlation between radiological and pathological TNM evaluation and estimated stages and accurate stages was statistically significant (p<0,01 and p<0,05, respectivily). Coincidence of radiological and pathological response to neoadjuvant treatment according to stage was statistically significant in 34,6% of cases (Kappa coefficient K=0,137, p<0,01), according to accurate stage – in 31,8% of cases (Kappa coefficient K=0,145, p<0,01). Differences in radiological and pathological TNM and accurate stages responses according to positive changes in the cancer marker CRM (from CRM+ to CRM-) after neoadjuvant treatment was not statistically significant. Before neoadjuvant treatment number of cases with normal CEA and elevated CEA were similar (54,5% and 45,5%). After neoadjuvant treatment number of cases with normal CEA increased to 90,9%, but difference between frequencies was not statistically significant (p>0,05). Differences in radiological and pathological TNM response according to CEA values decrease to normal range after neoadjuvant treatment was not statistically significant. Differences in radiological TNM response according to tumor localization after neoadjuvant treatment was not statistically significant. There was found a tendency of pathological TNM response according to tumor localization after neoadjuvant treatment (p=0,076). Conclusions: 1. Radiological response to neoadjuvant treatment in locally advanced rectal cancer assessed in 21,7% of cases. After neoadjuvant treatment radiological and pathological TNM and accurate stages statistically significantly decreased. Response to neoadjuvant treatment evaluating stages was not obvious. 2. Moderate tumor regression grade was most often defined tumor regression grade in the surgical specimens after locally advanced rectal cancer neoadjuvant treatment (70,9% of cases). 3. There was positively weak statistically significant correlation between radiological and pathological response to locally advanced rectal cancer neoadjuvant treatment. With a higher radiological response to locally advanced rectal cancer neoadjuvant treatment, a higher pathological response is likely. 4. There was low degree statistically reliable coincidence of radiological and pathological response to locally advanced rectal cancer neoadjuvant treatment. 5. Tumor marker CEA was statistically significantly weakly related with the radiological and pathological response to locally advanced rectal cancer neoadjuvant treatment. There was not find significant impact of CRM and tumor localization on response to neoadjuvant treatment.