Ego gynybos mechanizmų ir emocijų reguliacijos sunkumų sąsajos tarp suaugusiųjų
Lebedis, Konstantinas |
Recenzentas / Reviewer |
Lebedis, K. (2025). Ego gynybos mechanizmų ir emocijų reguliacijos sunkumų sąsajos tarp suaugusiųjų. (Sveikatos psichologijos bakalauro baigiamasis darbas). Mokslinis vadovas: Lekt. Linas Leonas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. – 48 p.
Tyrimo problema. Nepakankamai ištirta, kaip sąmoningi emocijų reguliacijos sunkumai ir nesąmoningi ego gynybos mechanizmai sąveikauja tarpusavyje bei kaip šie procesai pasireiškia skirtinguose amžiaus grupėse.
Tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 200 pilnamečių asmenų: 93 vyrai (46,5 proc.) ir 107 moterys (53,5 proc.), kurių amžius svyravo nuo 18 iki 50 metų (M = 28,4, SD = 8). Duomenys buvo surinkti anoniminės anketinės apklausos būdu, pasitelkus Google Forms platformą. Tyrimui naudoti du validūs instrumentai: Perrotta Human Defense Mechanisms Questionnaire (PDM-Q), skirtas ego gynybos mechanizmams įvertinti, bei Difficulties in Emotion Regulation Scale (DERS-8), naudojama emocijų reguliacijos sunkumams įvertinti. Duomenų analizė atlikta IBM SPSS Statistics 29.0 programa. Taikyta tiek aprašomoji, tiek analitinė statistika: vidurkiai, mediana, standartinis nuokrypis (SD), asimetrija, ekscesas, Mann–Whitney U, Student’s t-testai, Kruskal–Wallis testas, Fisher–Freeman–Halton tikslusis testas ir Spearmano rho koreliacija. Statistinis reikšmingumo lygmuo – p < 0,05.
Rezultatai. Nustatyta, kad dauguma tiriamųjų (69,5 %) buvo priskirti funkcinių ego gynybos mechanizmų grupei, 25,5 % – dalinai disfunkcinių, o 5 % – disfunkcinių mechanizmų grupei. Vyresni suaugusieji (30–50 metų) žymiai dažniau naudojo brandesnius gynybos mechanizmus nei jaunesni (18–29 metų), p < 0,001. Tuo pat metu vyresni dalyviai taip pat rečiau patyrė emocijų reguliacijos sunkumų, palyginti su jaunesniais suaugusiaisiais (p < 0,001). Nustatyta stipri teigiama koreliacija tarp ego gynybos mechanizmų ir emocijų reguliacijos sunkumų (ρ = 0,757, p < 0,001), reiškianti, kad kuo mažiau brandūs gynybos mechanizmai, tuo daugiau emocijų reguliacijos problemų patiriama. Nors lyties įtaka nebuvo statistiškai reikšminga, moterys demonstravo tendenciją patirti šiek tiek didesnius emocijų reguliacijos sunkumus nei vyrai. Taip pat pastebėta, kad tik moterų imtyje amžius statistiškai reikšmingai susijęs su emocijų reguliacijos sunkumų mažėjimu.
Išvados. Tyrimo rezultatai patvirtino stiprų ryšį tarp ego gynybos mechanizmų ir emocijų reguliacijos sunkumų. Vyresni suaugusieji dažniau naudojo brandesnius gynybos mechanizmus ir susidūrė su mažesniais emociniais sunkumais.
Lebedis, K. (2025). Associations Between Ego Defense Mechanisms and Difficulties in Emotion Regulation Among Adults. (Bachelor’s thesis in Health Psychology). Academic advisor: Lecturer Linas Leonas. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Health Psychology: Kaunas. – 48 pages.
Problem. There is insufficient research on how conscious difficulties in emotion regulation and unconscious ego defence mechanisms interact and how these processes manifest themselves at different age groups.
Methods. The study involved 200 adult participants: 93 men (46.5%) and 107 women (53.5%), aged between 18 and 50 years (M = 28.4, SD = 8). Data were collected via an anonymous online survey using the Google Forms platform. Two validated instruments were used: the Perrotta Human Defense Mechanisms Questionnaire (PDM-Q) to assess ego defense mechanisms, and the Difficulties in Emotion Regulation Scale (DERS) to evaluate emotion regulation challenges. Data were analyzed using IBM SPSS Statistics 29.0. Descriptive and inferential statistics were applied, including mean, median, standard deviation (SD), skewness, kurtosis, Mann–Whitney U test, Student’s t-tests, Kruskal–Wallis test, Fisher–Freeman–Halton exact test, and Spearman’s rho correlation. The level of statistical significance was set at p < 0.05.
Results. The majority of participants (69.5%) were classified into the functional ego defense mechanisms group, 25.5% into the partially dysfunctional group, and 5% into the dysfunctional group. Older adults (30–50 years) were significantly more likely to use mature defense mechanisms compared to younger adults (18–29 years), p < 0.001. Similarly, older participants reported fewer difficulties in emotion regulation than their younger counterparts (p < 0.001). A strong positive correlation was found between ego defense mechanisms and emotion regulation difficulties (ρ = 0.757, p < 0.001), indicating that less mature defenses are associated with greater emotional difficulties. Although gender differences were not statistically significant, women showed a tendency toward slightly higher levels of emotion regulation difficulties compared to men. Notably, in the female sample, age was significantly related to lower emotion regulation difficulties.
Conclusions. The findings confirm a strong association between ego defense mechanisms and difficulties in emotion regulation. Older adults tended to employ more mature defenses and experienced fewer emotional regulation problems.