Kelmės miesto sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų požiūris į gyvensenos mediciną bei jų gyvensenos įpročiai
Virmauskas, Klaudijus |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary |
KELMĖS MIESTO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IR FARMACIJOS SPECIALISTŲ POŽIŪRIS Į GYVENSENOS MEDICINĄ BEI JŲ GYVENSENOS ĮPROČIAI Klaudijus Virmauskas Mokslinio darbo vadovė: Lekt. Dr. Justina Paulauskienė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2026. 64 p. Darbo tikslas – Įvertinti Kelmės miesto gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų ir farmacijos specialistų požiūrį į gyvensenos medicinos specialistą bei jų gyvenseną ir palyginti jų tarpusavio sąsajas. Tyrimo uždaviniai:
- Nustatyti Kelmės mieste dirbančių gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų ir farmacijos specialistų požiūrį į gyvensenos mediciną.
- Įvertinti Kelmės mieste dirbančių gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų ir farmacijos specialistų gyvensenos įpročius.
- Palyginti Kelmės mieste dirbančių gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų ir farmacijos specialistų sveikos gyvensenos įpročius ir jų požiūrį į gyvensenos medicinos specialistą. Tyrimo metodika: Kiekybinis momentinis tyrimas atliktas 2025 m. rugsėjo–lapkričio mėn. Respondentai – Kelmės mieste dirbantys gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai ir farmacijos specialistai. Tyrimo instrumentas – anoniminė autorinė anketa. Analizuotos 162 anketos. Dviejų kokybinių požymių priklausomybė analizuota naudojant chi kvadrato (χ²) kriterijų. Ryšio stiprumui tarp kategorinių kintamųjų įvertinti apskaičiuotas Cramerio V koeficientas. Tyrimo rezultatai: Sveikesnę gyvenseną praktikuojantys specialistai dažniau pasižymėjo palankesniu požiūriu į gyvensenos mediciną (p < 0,05). Geresnė emocinė būklė buvo susijusi su aukštesniu gyvensenos įpročių lygiu (χ² = 12,697; p = 0,013; Cramerio V = 0,198). Dalis specialistų nesilaiko sveikos mitybos rekomendacijų, nepakankamai fiziškai aktyvūs, o rizikingas elgesys (tabako ir elektroninių cigarečių vartojimas) labiau paplitęs tarp farmacijos specialistų nei gydytojų. Gydytojai dažniau pasižymėjo palankesniais gyvensenos rodikliais, o bendrosios praktikos slaugytojai dažniau nurodė mažiau palankius įpročius. Informuotumas apie gyvensenos medicinos specialisto teikiamas paslaugas reikšmingai susijęs su požiūriu į gyvensenos mediciną (χ² = 13,074; p = 0,001; Cramerio V = 0,369). Informuoti specialistai dažniau pasižymėjo palankiu požiūriu. Tyrimo išvados:
- Skirtingų profesinių grupių požiūris į gyvensenos mediciną ir gyvensenos įpročiai skiriasi.
- Sveikesni gyvensenos įpročiai siejasi su palankesniu požiūriu į gyvensenos mediciną.
- Geresnė emocinė būklė susijusi su palankesniais gyvensenos įpročiais.
- Didesnis informuotumas apie gyvensenos medicinos paslaugas susijęs su palankesniu požiūriu į šią sritį. Raktiniai žodžiai: Gyvensenos medicina, gyvensenos įpročiai, sveikatos priežiūros specialistai.
ATTITUDES OF HEALTH CARE AND PHARMACY SPECIALISTS IN KELMĖ TOWN TOWARDS LIFESTYLE MEDICINE AND THEIR LIFESTYLE HABITS Klaudijus Virmauskas Supervisor: Lecturer Dr. Justina Paulauskienė Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health. Kaunas; 2026. 64 p. Aim of the study – To evaluate the attitudes of physicians, general practice nurses, and pharmacy specialists working in Kelmė town towards lifestyle medicine specialists, their lifestyle habits, and to compare the interrelationships between these factors. Objectives of the study:
- To determine the attitudes of physicians, general practice nurses, and pharmacy specialists working in Kelmė town towards lifestyle medicine.
- To assess the lifestyle habits of physicians, general practice nurses, and pharmacy specialists working in Kelmė town.
- To compare healthy lifestyle habits and attitudes towards lifestyle medicine specialists among physicians, general practice nurses, and pharmacy specialists working in Kelmė town. Methods: A cross-sectional quantitative study was conducted from September to November 2025. The respondents were physicians, general practice nurses, and pharmacy specialists working in Kelmė town. The research instrument was an anonymous self-developed questionnaire. A total of 162 questionnaires were analyzed. Data were analyzed using descriptive statistics, the chi-square (χ²). Results: Specialists practicing healthier lifestyles were more likely to have a more favorable attitude towards lifestyle medicine (p < 0.05). Better emotional well-being was associated with a higher level of healthy lifestyle habits (χ² = 12.697; p = 0.013; Cramer’s V = 0.198). A proportion of specialists did not follow healthy dietary recommendations, were insufficiently physically active, and risky behaviors (use of tobacco and e-cigarettes) were more prevalent among pharmacy specialists compared to physicians. Physicians more often demonstrated more favorable lifestyle indicators, while general practice nurses more frequently reported less favorable habits. Awareness of lifestyle medicine services was significantly associated with attitudes towards lifestyle medicine (χ² = 13.074; p = 0.001; Cramer’s V = 0.369). More informed specialists were more likely to have a favorable attitude. Conclusions:
- Attitudes towards lifestyle medicine and lifestyle habits differ among professional groups.
- Healthier lifestyle habits are associated with a more favorable attitude towards lifestyle medicine.
- Better emotional well-being is associated with healthier lifestyle habits.
- Greater awareness of lifestyle medicine services is associated with a more favorable attitude towards this field. Keywords: Lifestyle medicine, lifestyle habits, healthcare specialists.