Aerobinės veiklos, atliekamos nuotoliniu būdu, poveikis migrena sergančių asmenų simptomams, stresui, miego kokybei bei šių rodiklių sąsajos su funkcine būkle

Julija Valiulytė. Aerobinės veiklos, atliekamos nuotoliniu būdu, poveikis migrena sergančių asmenų simptomams, stresui, miego kokybei bei šių rodiklių sąsajos su funkcine būkle. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – prof. Eglė Lendraitienė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2024; 85 p. Darbo tikslas: įvertinti aerobinės veiklos ir įprastinės kineziterapijos, atliekamos nuotoliniu būdu, poveikį migrena sergančių asmenų simptomams, stresui, miego kokybei bei sąsają su šių rodiklių funkcine būkle. Uždaviniai: 1.Įvertinti kvėpavimo funkcijos, širdies – kraujagyslių sistemos pajėgumo ir funkcijos kaitą pirmoje ir antroje tiriamojoje grupėje atliekant pratimus nuotoliniu būdu asmenims, sergantiems migrena. 2. Įvertinti miego kokybės, streso, skausmo intensyvumo, trukmės bei dažnio, tablečių vartojimo kiekio bei migrenos simptomų kaitą pirmoje ir antroje tiriamojoje grupėje atliekant pratimus nuotoliniu būdu asmenims, sergantiems migrena. 3. Palyginti rodiklių kaitą tarp grupių. 4. Nustatyti sąsajas tarp asmenų, atlikusių aerobinę veiklą bei įprastinę kineziterapiją, skausmo intensyvumo, trukmės ir dažnio bei funkcinių testų, streso ir miego kokybės. Tyrimo metodika: ekspermentinis grupių tyrimas, kurio metu atliekama aerobinė veikla ir įprastinė kineziterapija asmenims, sergantiems migrena. Pratimai atliekami 3 kartus per savaitę po 45 minutes 3 mėnesius. Prieš atliekant tyrimą ir po jo vertinama:

1. Skausmo vertinimas – intensyvumas (SAS), trukmė vartojant vaistus bei jų nevartojant, dažnis, suvartotų tablečių nuo skausmo kiekis;
2. Migrenos simptomai - anketiniai duomenys;
3. Miego kokybės vertinimas - Pitsburgo miego kokybės klausimynas;
4. Streso vertinimas – suvokiamo streso skalė (Perceived Stress Scale);
5. Kvėpavimo funkcija - Henčo ir Štangės mėginiai, kvėpavimo dažnis;
6. Širdies – kraujagyslių sistemos pajėgumas - Harvardo Steptesto Indeksas;
7. Širdies – kraujagyslių sistemos funkcija - širdies susitraukimų dažnis ramybės metu, arterinis kraujo spaudimas. Tiriamieji: asmenys, sergantys migrena. Tiriamųjų įtraukimo į biomedicininį tyrimą kriterijai: galvos skausmo priepuoliai trunka 4-72 val., skausmo intensyvumas – 4 – 10 balai, mažas arba vidutinis fizinis aktyvumo lygis, migrenai būdingi simptomai (skausmas vienoje galvos pusėje, pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai, skausmas stiprėja lipant laiptais ar užsiimant panašia kasdiene fizine veikla, viduriavimas, neryškus matymas/dvejinimasis/mirguliavimas/tamsios dėmės/regėjimo praradimas, vienos kūno pusės dilgčiojimas arba tirpimas, nesugebėjimas aiškiai kalbėti, sunkumo jausmas rankose ir kojose, skambesys ausyse), migrena yra nustatyta gydytojo neurologo, nėra nustatyta neurologinių, širdies – kraujagyslių sistemos, kvėpavimo, onkologinių bei kitų ligų. Darbo išvados: 1. Atliekama aerobinių pratimų programa kombinuota su ėjimu pagerino kvėpavimo sistemos funkciją, širdies – kraujagyslių sistemos pajėgumą bei sumažino širdies susitraukimų dažnį ramybės metu asmenims, sergantiems migrena. Atliekama įprastinės kineziterapijos programa sumažino širdies susitraukimų dažnį ramybės metu asmenims, sergantiems migrena.

2. Atliekama aerobinių pratimų programa kombinuota su ėjimu sumažino didžiausią migreninį skausmą, skausmo dažnį, trukmę, suvartojamų tablečių nuo skausmo kiekį, migrenos simptomus, stresą bei pagerino miego kokybę asmenims, sergantiems migrena. Atliekama įprastinės kineziterapijos programa sumažino migreninio skausmo dažnį bei migrenos simptomus asmenims, sergantiems migrena.
3. Atliekama aerobinių pratimų programa kombinuota su ėjimu labiau sumažino migrenos dažnį, migrenos simptomų pasireiškimą, širdies susitraukimų dažnį ramybės metu, nei atliekama įprastinės kineziterapijos programa asmenims, sergantiems migrena.
4. Pirmojoje ir antroje tiriamojoje grupėje nustatytos vidutinio stiprumo sąsajos tarp migrenos didžiausio skausmo intensyvumo ir miego kokybės pokyčių, tarp migrenos didžiausio skausmo intensyvumo ir streso pokyčių, tarp migrenos didžiausio skausmo intensyvumo ir Harvardo Steptesto indekso pokyčių, tarp miego kokybės ir streso pokyčių, tarp skausmo dažnio ir miego kokybės pokyčių, o vidutinio stiprumo atvirkštinės sąsajos nustatytos tarp migrenos skausmo trukmės pokyčio ir Harvardo Steptesto indekso pokyčių, tarp miego kokybės pokyčio ir Henčo mėginio pokyčio rezultatų. Antroje tiriamojoje grupėje nustatytos vidutinio stiprumo atvirkštinės sąsajos tarp migrenos simptomų klausimyno įverčio ir Harvardo Steptesto indekso pokyčių, tarp Štangės mėginio ir širdies susitraukimų dažnio ramybės metu pokyčių.

Julija Valiulytė. Effects of online aerobic activity on migraine's symptoms, stress, sleep quality and their coherence with functional condition in migraine patients. Master‘s thesis. Supervisor - Prof. Eglė Lendraitienė, Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Rehabilitation. Kaunas, 2024; 85 p. The aim: to assess the effects of online aerobic activity and conventional physiotherapy on symptoms, stress, sleep quality and functional status in migraine patients. Tasks: 1.To assess changes in respiratory function, cardiovascular fitness and function in migraine patients in the first and second treatment groups during online exercise. 2. To assess changes in sleep quality, stress, pain intensity, duration and frequency, medication intake, and migraine's symptoms in migraine patients in the first and the second treatment group during online exercise. 3. To compare the change in the parameters between the groups. 4. To determine the correlations between pain intensity, duration and frequency, stress and sleep quality in patients who completed aerobic activities and conventional physiotherapy. Methodology: experimental group study involving online aerobic exercise and conventional physiotherapy in migraine patients. Exercise is performed 3 times a week for 45 minutes for 3 months. Pre- and post-study assessments:

1. Pain assessment - intensity (SAS), duration, frequency, number of pain pills taken;
2. Migraine symptoms - questionnaire data;
3. Sleep quality assessment - Pittsburgh Sleep Quality Questionnaire;
4. Stress assessment - Perceived Stress Scale;
5. Respiratory function - Hench and Stange samples, respiratory rate;
6. Cardiovascular fitness - Harvard Steptest Index;
7. Cardiovascular function - resting heart rate, arterial blood pressure. Participants: migraine patients. Inclusion criteria for the study: headache attacks lasting 4-72 hours, pain intensity between 4 and 10, low to moderate levels of physical activity, migraine's symptoms (pain on one side of the head, nausea, vomiting, sensitivity to light, pain worsens when climbing stairs or performing similar daily physical activities, diarrhea, blurred vision/doubling/flickering/dark spots/loss of vision, the migraine has been diagnosed by a neurologist and is free of neurological, cardiovascular, respiratory, oncological and other diseases. Conclusions:

1. The aerobic exercise programme improved respiratory function, cardiovascular fitness and reduced resting heart rate in migraine patients. A conventional physiotherapy programme reduced resting heart rate in migraine patients.
2. An aerobic exercise programme reduced peak migraine pain, pain frequency, pain duration, pain pill intake, migraine symptoms, stress and sleep quality in migraine patients. A conventional physiotherapy programme reduced the frequency of migraine pain and migraine's symptoms in migraine patients.
3. An aerobic exercise programme reduced migraine frequency, migraine symptoms and resting heart rate more effectively than a conventional physiotherapy programme in migraine patients.
4. In the first and second treatment groups, moderate correlations were found between changes in migraine peak pain intensity and changes in sleep quality, between changes in migraine peak pain intensity and changes in stress, between changes in migraine peak pain intensity and changes in the Harvard Steptest index, between changes in sleep quality and changes in stress, between changes in pain frequency and sleep quality and moderate inverse correlations were found between changes in migraine duration and changes in the Harvard Steptest index, and between changes in sleep quality and the results of the Hench's sample change. In the second treatment group, moderate inverse associations were found between migraine symptoms and changes in the Harvard Steptest index, and between changes in the Stange sample and changes in resting heart rate.