Ūminio pielonefrito diagnozės kriterijų, sukėlėjų ir jautrumo antibakteriniams vaistams įvertinimas LSMUL KK Vaikų ligų klinikoje gydytiems pacientams
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tikslas: Įvertinti ūminio pielonefrito diagnozės kriterijus, dažniausius sukėlėjus ir jų jautrumą antibakteriniams vaistams bei nustatyti Escherichia coli jautrumo antibiotikams kaitą. Uždaviniai: 1. Nustatyti, kokiais kriterijais vadovaujantis dažniausiai diagnozuojamas ūminis pielonefritas. 2. Išanalizuoti ūminio pielonefrito dažniausius sukėlėjus ir jų jautrumą antibakteriniams vaistams. 3. Palyginti 2010 – 2011 ir 2020 – 2021 metais LSMUL KK Vaikų ligų klinikoje gydytų vaikų ūminio pielonefrito sukėlėjus ir E. coli jautrumą antibakteriniams vaistams. Metodai: Atliktas retrospektyvinis tyrimas. Rinkti 2020-01-01 – 2021-12-31 LSMUL KK Vaikų ligų klinikoje gydytų vaikų, sirgusių ūminiu pielonefritu, ligos istorijos duomenys (n=270). Gauti duomenys lyginti su 2010 – 2011 metų duomenimis, publikuotais Atkočiūno su bendraautoriais tyrime „Vaikų pielonefrito sukėlėjų ir jų jautrumo antibakteriniams preparatams įvertinimas“. Duomenų statistinė analizė atlikta „IBM SPSS Statistics“ programa. Taikytas χ2 kriterijus, Mann-Whitney ir Score testai. Rezultatai statistiškai patikimi, kai p reikšmė mažiau nei 0,05. Tyrimo dalyviai: 28 dienų – 17 metų amžiaus vaikai, sirgę ūminiu pielonefritu ir gydyti LSMUL KK Vaikų ligų klinikoje 2020 – 2021 metais. Rezultatai: 98,1 % tiriamųjų nustatyti kraujo pokyčiai, rodantys bakterinį uždegimą, 95,3 % – leukociturija ir 82,1 % – febrilus karščiavimas (n=257). Šlapimo pasėlis atliktas 266 tiriamiesiems, iš kurių 204 pasėliuose nustatytas reikšmingas bakterijų augimas. 83,3 % atvejų šlapimo pasėlyje išaugo E. coli ir 6,9 % atvejų – Enterococcus faecalis. E. coli jautrumas ampicilinui siekė 50,3 %, cefuroksimui – 95,2 %, ciprofloksacinui – 94,6 %, gentamicinui – 95,8 %, nitrofurantoinui – 98,2 %, trimetoprimui – 79,6 %. E. faecalis buvo 100 % jautrus ampicilinui ir nitrofurantoinui. 2020 – 2021 metais E. faecalis pasireiškė statistiškai reikšmingai dažniau nei 2010 – 2011 metais. 2020 – 2021 metais šlapimo pasėliuose išaugintos E. coli jautrumas cefuroksimui statistiškai reikšmingai sumažėjo, lyginant su 2010 – 2011 metais. Išvados: Ūminis pielonefritas dažniausiai diagnozuotas pagal kraujo pokyčius, rodančius bakterinį uždegimą, leukocituriją ir febrilų karščiavimą. Daugiausia ūminio pielonefrito atvejų sukėlė E. coli, kuri pasižymėjo dideliu jautrumu nitrofurantoinui, gentamicinui ir cefuroksimui. Per dešimtmetį padaugėjo E. faecalis sukeliamų ūminio pielonefrito atvejų ir sumažėjo E. coli jautrumas cefuroksimui.
Aim: To evaluate acute pyelonephritis diagnostic criteria, prevalent etiologic agents, their sensitivity to antibacterial treatment and to determine sensitivity change of E. coli to antibiotics. Objectives: 1. To evaluate the most common acute pyelonephritis diagnostic criteria. 2. To analyze the most common causative agents of acute pyelonephritis and their sensitivity to antibacterial treatment. 3. To compare the causative agents of acute pyelonephritis and the sensitivity change of E. coli to antibacterial drugs between 2010 – 2011 and 2020 – 2021. Methods: The research method is a retrospective study. Medical history data was collected of children with acute pyelonephritis treated at LUHS Kaunas Clinics Department of Children diseases in 2020-01-01 – 2021-12-31 (n=270). The obtained data was compared with the data of 2010 – 2011, published in the study by Atkočiūnas and co-authors “Evaluation of causative agents of pyelonephritis in children and their sensitivity to antibacterial drugs”. Statistical analysis was performed using the “IBM SPSS Statistics” program. The χ2 criterion, Mann-Whitney and Score tests were applied. The results were considered statistically significant if p value less than 0,05. Study participants: 28-day-old – 17-year-old children who were diagnosed with acute pyelonephritis and treated at LUHS Kaunas Clinics Department of Children Diseases between 2020 – 2021. Results: 98,1 % of subjects had blood changes indicating bacterial inflammation, 95,3 % had leukocyturia and 82,1 % had fever (n=257). Urine cultures were collected on 266 subjects. Urine cultures were significant positive in 204 cases of whom E. coli was detected in 83,3 % and E. faecalis in 6,9 %. The sensitivity of E. coli to ampicillin was 50,3 %, to cefuroxime 95,2 %, to ciprofloxacin 94,6 %, to gentamicin 95,8 %, to nitrofurantoin 98,2 %, to trimethoprim 79,6 %. E. faecalis was 100 % sensitive to ampicillin and nitrofurantoin. In 2020 – 2021, E. faecalis appeared significantly more often than in 2010 – 2011. In 2020 – 2021, the sensitivity of E. coli to cefuroxime in urine cultures significantly decreased compared to 2010 – 2011. Conclusions: The most common criteria to diagnose acute pyelonephritis were blood changes indicating bacterial inflammation, leukocyturia and fever. Most cases of acute pyelonephritis were caused by E. coli, which exhibited high sensitivity to nitrofurantoin, gentamicin, and cefuroxime. During the decade, the incidence of acute pyelonephritis caused by E. faecalis increased and the sensitivity of E. coli to cefuroxime decreased.