Skirtingo garsinio dirgiklio poveikis kognityviniam krūviui ir jo ryšys su saviveiksmingumu
Padriezas, Vaidas |
Recenzentas / Reviewer |
Tyrimo problema: Šiuolaikinėje aplinkoje žmonės dažnai atlieka užduotis esant įvairiems aplinkos dirgikliams, kurie gali didinti kognityvinį krūvį ir konkuruoti dėl ribotų pažintinių resursų. Mokslinėje literatūroje vis dar nėra pakankamai aišku, kaip skirtingi garsiniai dirgikliai veikia kognityvinį krūvį ir ar šį poveikį gali moderuoti psichologiniai veiksniai, kaip saviveiksmingumas.
Tikslas: Ištirti skirtingų garsinių dirgiklių poveikį kognityviniam krūviui ir nustatyti, ar saviveiksmingumas moderuoja šį ryšį.
Dalyviai ir metodai: Tyrime dalyvavo 60 pilnamečių asmenų, kurių amžiaus mediana buvo 24 metai (IQR 21–25). Duomenys buvo renkami 2025 m. gruodžio 16 d. - 2026 m. kovo 9 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto audiovizualinėje laboratorijoje. Tyrime taikytas kiekybinis eksperimentinis laboratorinis tyrimo metodas ir grupės viduje eksperimentinis dizainas. Eksperimento metu dalyviai atliko tris kognityvines užduotis (SCWT paradigmos, antisakadinę ir Ping-Pong) esant šešioms garsinio fono sąlygoms: tylai, baltajam, rožiniam ir rudajam triukšmui, lo-fi muzikai bei žmonių šnekėjimui. Kognityvinis krūvis vertintas pagal vyzdžio skersmens pokyčius, registruotus naudojant „Tobii Pro Nano“ akių sekimo įrangą (60 Hz). Saviveiksmingumas buvo vertinamas Bendrojo saviveiksmingumo skale (GSE). Taikyta vienmatė, dvimatė ir daugiamatė statistinė analizė.
Rezultatai: Didžiausias kognityvinio krūvio vidurkis nustatytas Ping-Pong užduotyje, mažesnis SCWT paradigmos užduotyje, o mažiausias antisakadinėje užduotyje. Kartotinių matavimų ANOVA parodė statistiškai reikšmingus kognityvinio krūvio skirtumus tarp užduočių (F = 540,69, p < 0,001). Skirtingos garsinių dirgiklių sąlygos statistiškai reikšmingo poveikio kognityviniam krūviui neturėjo. Eksperimento dalyvių saviveiksmingumo vidurkis buvo M = 2,78 (SD = 0,46). Statistiškai reikšmingų saviveiksmingumo skirtumų pagal sociodemografinius rodiklius nenustatyta. Nenustatyta statistiškai reikšmingų sąsajų tarp saviveiksmingumo ir kognityvinio krūvio rodiklių bei saviveiksmingumo moderuojančio poveikio garsinio fono įtakai kognityviniam krūviui. Pateikimo pozicija turėjo statistiškai reikšmingą poveikį kognityvinio krūvio rodikliams SCWT paradigmos (F = 32,60, p < 0,001), antisakadinėje (F = 3,96, p = 0,012) ir Ping-Pong užduotyje (F = 18,41, p < 0,001). Visose užduotyse kognityvinio krūvio vidurkiai mažėjo didėjant garsinių blokų pateikimo pozicijai.
Išvados: Gauti statistiškai reikšmingi kognityvinio krūvio skirtumai tarp vykdomųjų funkcijų užduočių, tačiau statistiškai reikšmingo skirtingų garsinių dirgiklių poveikio kognityviniam krūviui nenustatyta. Statistiškai reikšmingo saviveiksmingumo moderuojančio poveikio garsinio fono įtakai kognityviniam krūviui nebuvo.
Scientific problem: In the modern environment, people often perform tasks in the presence of various environmental stimuli that can increase cognitive load and compete for limited cognitive resources. The scientific literature is still not sufficiently clear on how different auditory stimuli affect cognitive load and whether this effect can be moderated by psychological factors such as self-efficacy.
Aim of the study: To investigate the effect of different auditory stimuli on cognitive load and determine whether self-efficacy moderates this relationship.
Study participants and methods: 60 adults with a median age of 24 years (IQR 21–25). Data were collected from December 16, 2025 to March 9, 2026 at the Audiovisual Laboratory of the Faculty of Public Health of the Lithuanian University of Health Sciences. The study used a quantitative experimental laboratory research method and a within-group experimental design. During the experiment, participants performed three cognitive tasks (SCWT paradigm, anti-saccadic and Ping-Pong) under six background sound conditions: silence, white, pink and brown noise, lo-fi music and babble noise. Cognitive load was assessed by changes in pupil diameter registered using the Tobii Pro Nano eye tracking equipment (60 Hz). Self-efficacy was assessed using the General Self-Efficacy Scale (GSE). Univariate, bivariate and multivariate statistical analysis were applied.
Results: The highest mean cognitive load was found in the Ping-Pong task, lower in the SCWT paradigm task, and lowest in the antisaccade task. Repeated measures ANOVA showed statistically significant differences in cognitive load between tasks (F = 540,69, p < 0,001). Different sound stimulus conditions did not have a statistically significant effect on cognitive load. The mean self-efficacy of the participants in the experiment was M = 2,78 (SD = 0,46). No statistically significant differences in self-efficacy were found according to sociodemographic indicators. No statistically significant relationships were found between self-efficacy and cognitive load indicators and the moderating effect of self-efficacy on the influence of sound background on cognitive load. Position had a statistically significant effect on cognitive load indicators in the SCWT paradigm (F = 32,60, p < 0,001), antisaccade (F = 3,96, p = 0,012), and Ping-Pong task (F = 18,41, p < 0,001). In all tasks, cognitive load means decreased with increasing presentation position of the auditory blocks.
Conclusions: Statistically significant differences in cognitive load were obtained between executive function tasks, but no statistically significant effect of different auditory stimuli on cognitive load was found. There was no statistically significant moderating effect of self-efficacy on the influence of background noise on cognitive load.