Vaikų, turinčių šlapinimosi sutrikimus, gyvenimo kokybės vertinimas

Autorius: Simona Nikolaičiukaitė. Darbo tema: „Vaikų, turinčių šlapinimosi sutrikimus, gyvenimo kokybės vertinimas“. Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti ir išanalizuoti vaikų, kurie turi šlapinimosi sutrikimus, gyvenimo kokybę ir įvertinti rezultatus lyginant su vaikais, kurie šių sutrikimų neturi. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti straipsniuose nagrinėjamus 5 - 17 m. vaikų, kuriems yra šlapimo nelaikymas, bendrąsias charakteristikas. 2. Sužinoti, kokia yra vaikų, kurie turi naktinius šlapinimosi sutrikimus, fizinė sveikata. 3. Įvertinti, kokia yra vaikų, kurie turi naktinius šlapinimosi sutrikimus, psichinė, psichosocialinė sveikata bei santykis su aplinka. 4. Išsiaiškinti, kokia yra vaikų, kurie turi dieninius šlapinimosi sutrikimus, psichinė ir psichosocialinė sveikata bei santykis su aplinka. Tyrimo objektas: Mokslinė literatūra, kurioje aprašyti 5- 17 metų vaikų, pildžiusių gyvenimo kokybės anketas, gyvenimo kokybė. Tyrimo metodika: Mokslinės literatūros apžvalgos planavimo ir duomenų analizės bei aptarimo metu buvo laikomasi PRISMA atrankos sistemos (angl. Preferred Reporting Item for Systematic Review and Meta-Analyses) metodinių rekomendacijų. Paieškai naudotos PubMed (medline), Sciencedirect, Google Scholar ir kt. duomenų bazės. Literatūros apžvalgoje naudojami šaltiniai yra ne senesni nei 10 metų. Literatūra pasirinkta atsižvelgiant į tyrimo uždavinius ir nagrinėjamus aspektus. Rezultatai: Šlapimo nelaikymas yra labai dažna problema vaikų amžiuje. Apie 30 – 40 proc. vaikų, apsilankančių vaikų nefrologo konsultacijose, vargina įvairūs šlapinimosi sutrikimai. 7 metų amžiuje nepastovus dieninis šlapimo nelaikymas vargina 3,2 - 9,0 proc., o nuolatinis šlapimo nelaikymas dieną nustatomas 1,8 - 9,0 proc. vaikų. Dieninis šlapimo nelaikymas 11 ir 13 metų vaikų grupėje yra: nepastovus šlapimo nelaikymas 1,1 - 12,5 proc., nuolatinis šlapimo nelaikymas 0,9 proc. Apie 5 – 7 milijonai 7 metų ar vyresnių vaikų skundžiasi naktiniu šlapimo nelaikymu. Naktinis šlapimo nelaikymas dažnesnis berniukų grupėje, o taip pat vaikams, kurių tėvams buvo diagnozuota naktinė enurezė. Didėjant vaikų amžiui, šlapinimosi sutrikimų dažnis mažėja ir 15 metų vaikų grupėje siekia 1 – 3 proc. Šlapinimosi sutrikimai, nepriklausomai nuo to ar tai dieninis ar naktinis šlapimo nelaikymas, turi neigiamą poveikį 5 - 17 metų vaikų gyvenimo kokybei. Pastaroji vertinama, naudojant įvairius specializuotus ir/arba standartizuotus klausimynus: vaikų gyvenimo kokybės vertinimo klausimynas PedsQL (angl. Pediatrics Quality of Life) standartizuotas bei specializuotas klausimynas PinQ (angl. Pediatric Incontinence Quality of Life). Nustatyta, jog vaikų, kurie skundžiasi šlapinimosi sutrikimais, prastesnės gyvenimo kokybės vertinimo srtiys: psichologinė būklė - sergantys vaikai 74,5 (sveiki 95,9) balai, emocinė savijauta: sergantys 62,8 (sveiki 73,0), socialinė būklė: sergantys 74,2 (sveiki 93,1), gyvenimo kokybė mokykloje: sergantys 66,6 (sveiki 89,3), psichosocialinė savijauta: sergantys 68,4 (sveiki 85,0). Bendra vaikų gyvenimo kokybė: sergančių vaikų - 70,1 (sveikų 88,9) balai. Vaikų, kurie skundžiasi naktiniais šlapinimosi sutrikimais, fizinė sveikata yra prastesnė lyginant su sveikąja populiacija. Tokie vaikai linkę į nuovargį, dažnesnes šlapimo organų infekcijas. Psichinė, psichosocialinė sveikata bei santykiai su aplinkiniais, noras eiti į mokyklą vaikų, turinčių naktinę enurezę, yra prastesnis. To pasekoje būdinga žemesnė gyvenimo kokybė bei psichologinių problemų atsiradimas. Vaikai, kuriems nustatyti šlapinimosi sutrikimai, linkę slėpti savo ligą, vengti bendravimo ir buvimo su bendraamžiais, ypač nakvynių pas draugus. Ligai užsitęsus ilgiau gali atsirasti ilgalaikis nerimas, depresija ar dėmesio koncentracijos pokyčiai. Dieninis šlapimo nelaikymas neigiamai veikia vaikų gyvenimo kokybę. Nustatytas neigiamas poveikis šioms gyvenimo kokybės vertinimo sritims: demėsio sutrikimas sergantiems vaikams būdingas 24,8 proc. (sveikiems 13,8 proc.), bloga savijauta, depresija sergantiems 14,5 proc. (sveikiems 11,6 proc.), elgesio problemos sergantiems 11,8 proc. (sveikiems 6,2 proc.), nerimo sutrikimai sergantiems 11,4 proc. (sveikiems 6,8 proc.), socialinės baimės sergantiems 6,8 proc. (sveikiems 5,4 proc.). Dieniniu šlapimo nelaikymu besiskundžiantiems vaikams būdinga socializacijos stoka, prastesni mokymosi rezultatai, tokie vaikai taip pat vengia užklasinių užsiėmimų, jaučiasi drovūs bei gėdijasi savo ligos, dėl to stengiasi dažnai keisti drabužius, vengia gerti vandenį dienos metu. Išvados: Šlapimo nelaikymas yra labai dažna problema vaikų amžiuje. Naktinė enurezė dažniau pasireiškia berniukams nei mergaitėmis, taip pat vaikams su teigiama šeimine anamneze, priešingai dieninis šlapimo nelaikymas dažnesnis mergaičių tarpe. Šlapinimosi sutrikimai neigiamai veikia vaiko tiek psichologinę, tiek socialinę, tiek fizinę sveikatą. Žinant tai, svarbu ne tik laiku diagnozuoti ir efektyviai gydyti šlapinimosi sutrikimus, bet ir periodiškai vertinti vaikų gyvenimo kokybę. To pasekoje laiku pastebėjus gyvenimo kokybės pokyčius siekti juos pagerinti ir nukreipti specialisto konsultacijai.

Author: Simona Nikolaičiukaitė. Thesis topic: “Assessment the Quality of Life of Children with Urinary Disorders”. The aim of the study: To find out and analyze the quality of life of children with urinary disorders and to evaluate the results in comparison with children who do not have these disorders. Research tasks: 1. To evaluate the 5 - 17 year olds examined in the articles. general characteristics of children with urinary incontinence. 2. To find out the physical health of children with nocturnal urinary disorders. 3. To assess the mental and psychosocial health of children with nocturnal urinary disorders and their relationship with the environment. 4. To find out what is the mental and psychosocial health of children with daily urinary disorders and their relationship with the environment. Object of research: Scientific literature, which describes the quality of life of children aged 5-17 who filled in the quality of life questionnaires. Sampling and research methods: The methodological recommendations of the PRISMA selection system (Preferred Reporting Item for Systematic Review and Meta-Analyzes) were followed during the planning and analysis of the data in the scientific literature review. PubMed (medline), Sciencedirect, Google Scholar and others were used for search. databases. The sources used in the literature review are not older than 10 years. The literature was selected taking into account the objectives of the study and the aspects examined. Results: Urinary incontinence is a very common problem in children. About 30 - 40 percent. children attending pediatric nephrologist consultations are bothered by various urinary disorders. At the age of 7, intermittent daily incontinence is 3.2 - 9.0 percent, and persistent incontinence during the day is found to be 1.8 - 9.0 percent. children. Daily urinary incontinence in the group of 11 and 13 year old children is: intermittent urinary incontinence 1.1 - 12.5 percent, persistent urinary incontinence 0.9 percent. About 5 to 7 million children 7 years of age or older complain of nocturnal urinary incontinence. Nocturnal urinary incontinence is more common in the boys group, as well as in children whose parents have been diagnosed with nocturnal enuresis. As the age of children increases, the incidence of urinary disorders decreases and reaches 1 - 3 percent in the group of 15-year-old children. Urinary incontinence, whether daytime or nocturnal incontinence, has a negative impact on the quality of life of children aged 5 to 17 years. The latter is assessed using a variety of specialized and / or standardized questionnaires: the PedsQL (Pediatrics Quality of Life) standardized and the PinQ (Pediatric Incontinence Quality of Life) questionnaire. It was found that the areas of poorer quality of life in children who complain of urinary disorders: psychological condition - sick children 74.5 (healthy 95.9) points, emotional well-being: sick 62.8 (healthy 73.0), social condition: sick 74.2 (healthy 93.1), quality of life at school: patients 66.6 (healthy 89.3), psychosocial well-being: patients 68.4 (healthy 85.0). Overall quality of life of children: sick children - 70.1 (healthy 88.9) points. Children who complain of nocturnal urinary disorders have poorer physical health compared to the healthy population. Such children are prone to fatigue, more frequent urinary tract infections. Mental, psychosocial health and relationships with others, the desire to go to school for children with nocturnal enuresis is worse. As a result, there is a lower quality of life and the emergence of psychological problems. Children diagnosed with urinary disorders tend to hide their illness, avoid contact and staying with peers, especially overnight stays with friends. Prolonged illness can lead to long-term anxiety, depression, or changes in concentration. Daily urinary incontinence negatively affects children’s quality of life. Negative effects were found in the following areas of quality of life assessment: attention deficit disorder is common in children with 24.8 percent (healthy 13.8 percent), malaise, depressed 14.5 percent (healthy 11.6 percent), behavioral problems 11.8 percent (6.2 percent in healthy subjects), 11.4 percent in patients with anxiety disorders (6.8 percent for healthy people), 6.8 percent for people with social fears (for healthy 5.4 percent). Children with daily urinary incontinence are characterized by a lack of socialization, poorer learning outcomes, such children also avoid extracurricular activities, feel shy and are ashamed of their illness, which is why they try to change clothes often and avoid drinking water during the day. Conclusions: Urinary incontinence is a very common problem in children. Nocturnal enuresis is more common in boys than girls, as well as in children with a positive family history, in contrast, diurnal urinary incontinence is more common among girls. Urinary disorders adversely affect a child’s psychological, social, and physical health. Knowing this, it is important not only to diagnose and effectively treat urinary disorders in a timely manner, but also to periodically assess the quality of life of children. As a result, when changes in the quality of life are noticed in time, seek to improve them and refer them to specialist advice.