Visuomenės sveikatos biurų specialistų gyvensenos įpročiai, požiūris į gyvensenos ir prevencinių programų reikšmę sveikatai bei ryšiai su darbo pobūdžiu

Gyvensenos medicina VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURŲ SPECIALISTŲ GYVENSENOS ĮPROČIAI, POŽIŪRIS Į GYVENSENOS IR PREVENCINIŲ PROGRAMŲ REIKŠMĘ SVEIKATAI BEI RYŠIAI SU DARBO POBŪDŽIU. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2026, 84 p. Leona Livanovič Mokslinis vadovas Dr. Justina Paulauskienė Darbo tikslas: Įvertinti visuomenės sveikatos biurų specialistų gyvensenos įpročius, požiūrį į gyvensenos ir prevencinių programų reikšmę sveikatai bei ryšius su darbo pobūdžiu. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti visuomenės sveikatos biurų specialistų gyvensenos įpročius. 2. Įvertinti visuomenės sveikatos biurų specialistų požiūrį į gyvensenos svarbą sveikatai, prevencines programas ir naudojimąsi jomis. 3. Nustatyti ryšius tarp gyvensenos įpročių, požiūrio į gyvensenos svarbą sveikatai, dalyvavimo prevencinėse programose, darbo pobūdžio ir sociodemografinių veiksnių. Metodika. Kiekybinis momentinis tyrimas atliktas 2025 metų lapkričio - 2026 metų sausio mėnesiais. Respondentai – dviejų Lietuvos didžiųjų miestų visuomenės sveikatos biuruose dirbantys specialistai. Tyrimo instrumentas – anoniminė anketa, sudaryta iš 26 klausimų apie gyvensenos įpročius, požiūrį į gyvensenos svarbą sveikatai, prevencines programas bei nadojimąsi jomis. Surinktos 178 anketos. Duomenys analizuoti taikant Chi kvadrato (χ2) testą, Fišerio tikslųjį testą, vienaveiksmę regresinę analizę. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Rezultatai. Dauguma respondentų kasdien vartojo šviežias daržoves (86,5 proc.) ir vaisius ar uogas (75,3 proc.). Daugiau nei pusė respondentų kelis kartus per savaitę vartojo raudoną mėsą (57,3 proc.), žuvį ir jūros produktus (55,1 proc.) bei pieną ir pieno produktus (53,9 proc.). Maisto produktų ženklinimu domėjosi 71,9 proc. apklaustųjų ir beveik visi žinojo „Rakto skylutės“ simbolio reikšmę. Vidutinio intensyvumo fizine veikla bent 4 kartus per savaitę užsiėmė mažesnė dalis respondentų, tačiau ilgiau nei 5 metus dirbantys specialistai dažniau buvo fiziškai aktyvūs (p<0,05). Daugumos respondentų miego trukmė atitiko rekomendacijas. Geresnė miego kokybė buvo susijusi su ilgesne miego trukme ir retesnėmis miego problemomis (p<0,05). Didžioji dalis respondentų nerūkė (73,0 proc.) ir nevartojo stipriųjų alkoholinių gėrimų (62,4 proc.). Dauguma apklaustųjų dalyvavo profilaktiniuose sveikatos patikrinimuose bei prevencinėse programose. Fizinis aktyvumas buvo susijęs su geresniu sveikatos vertinimu ir palankesne sveikatos elgsena (p<0,05). Bėgiojantys respondentai 5 kartus dažniau savo sveikatą vertino kaip gerą ar labai gerą nei nebėgiojantys (p=0,011). Išvados. Daugumos respondentų gyvensena buvo sveikatai palanki, o dalyvavimas atrankinėse patikros programose – aktyvus. Nustatyti ryšiai tarp mitybos, alkoholio nevartojimo, pakankamo fizinio aktyvumo, miego kokybės, miego problemų turėjimo, įtampos ir streso buvimo, sveikos gyvensenos svarbos vertinimo, dalyvavimo patikros programose.

Lifestyle Medicine LIFESTYLE HABITS OF SPECIALISTS IN PUBLIC HEALTH BUREAUS AND THEIR ATTITUDES TOWARDS THE IMPORTANCE OF LIFESTYLE AND PREVENTIVE PROGRAMS FOR HEALTH, AS WELL AS THEIR RELATIONSHIP WITH WORK CHARACTERISTICS. Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas; 2026, 84 p. Leona Livanovič Research Supervisor Dr. Justina Paulauskienė Aim of the study: To assess the lifestyle habits of specialists working in public health bureaus, their attitudes towards the importance of lifestyle and preventive programs for health, and the associations with work characteristics. Objectives of the study: 1. To assess the lifestyle habits of specialists working in public health bureaus. 2. To evaluate the attitudes of specialists working in public health bureaus towards the importance of lifestyle for health, preventive programs, and the use of such programs. 3. To determine the associations between lifestyle habits, attitudes towards the importance of lifestyle for health, participation in preventive programs, work characteristics, and sociodemographic factors. Methodology. A quantitative cross-sectional study was conducted from November 2025 to January 2026. The respondents were specialists working in public health bureaus in two major cities in Lithuania. The research instrument was an anonymous questionnaire consisting of 26 questions covering lifestyle habits, attitudes toward the importance of lifestyle for health, preventive programs, and participation in them. A total of 178 questionnaires were collected. Data were analyzed using the Chi-square (χ²) test, Fisher’s exact test, and univariate regression analysis. Differences were considered statistically significant at p<0.05. Results. The majority of respondents consumed fresh vegetables (86.5%) and fruits or berries (75.3%) daily. More than half of the respondents reported consuming red meat (57.3%), fish and seafood (55.1%), as well as milk and dairy products (53.9%) several times per week. Food labeling was of interest to 71.9% of participants, and almost all respondents were aware of the meaning of the “Keyhole” symbol. A smaller proportion of respondents engaged in moderate-intensity physical activity at least four times per week; however, specialists with more than 5 years of work experience were more likely to be physically active (p<0.05). The sleep duration of most respondents met recommended guidelines. Better sleep quality was associated with longer sleep duration and fewer sleep-related problems (p<0.05). The majority of respondents did not smoke (73.0%) and did not consume strong alcoholic beverages (62.4%). Most participants took part in preventive health check-ups and disease prevention programs. Physical activity was associated with better self-rated health and more favorable health behaviors (p<0.05). Respondents who engaged in running were five times more likely to rate their health as good or very good compared with those who did not run (p=0.011). Conclusions. The majority of respondents demonstrated health-promoting lifestyles, and participation in screening programs was active. Associations were identified between diet, non-consumption of alcohol, sufficient physical activity, sleep quality, sleep problems, presence of tension and stress, perception of the importance of a healthy lifestyle, and participation in screening programs.