Cukriniu diabetu sergančių pacientų savirūpos ir diabetinės pėdos prevencijos patirtys
Junčytė, Ieva |
Recenzentas / Reviewer |
Ieva Junčytė. Cukriniu diabetu sergančių pacientų savirūpos ir diabetinės pėdos prevencijos patirtys. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – prof. dr. Olga Riklikienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2026.
Darbo tikslas. Atskleisti cukriniu diabetu sergančių pacientų savirūpos ir diabetinės pėdos prevencijos patirtis.
Tyrimo klausimai. 1. Kokios yra cukriniu diabetu sergančių pacientų patirtys rūpinantis pėdomis? 2. Kokios emocijos ir psichologinės reakcijos lydi pacientus sergant cukriniu diabetu? 3. Kokie veiksniai skatina ir riboja savirūpą?
Tyrimo metodika. 2025 m. vasario – balandžio mėnesiais atliktas kokybinis aprašomasis tyrimas. Tyrimo instrumentas – pusiau struktūruoto interviu klausimynas, sudarytas iš 18 atvirų klausimų. Tyrime dalyvavo 15 cukriniu diabetu sergančių pacientų. Interviu vyko nuotoliniu būdu – telefonu. Tyrimo duomenys analizuoti taikant indukcinę kokybinę turinio analizę. Tyrimui gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas Nr. 2025-BEC2-0146.
Tiriamieji. Cukriniu diabetu sergantys pacientai, dalyvavę tarptautinio tyrimo kiekybinėje dalyje ir sutikę dalyvauti kokybiniame tyrime.
Tyrimo rezultatai. Atlikus kokybinę turinio analizę, išskirtos trys pagrindinės temos ir vienuolika potemių. Tyrimo dalyvių kasdienė pėdų priežiūra skiriasi – kai kurie informantai pėdas prižiūri sąmoningai ir nuosekliai, kiti taiko paviršutiniškus ar rizikingus metodus. Emocinė informantų būsena taip pat nevienoda – ilga ligos trukmė siejasi su susitaikymu, o baimė dėl komplikacijų išlieka tiek jas patyrusiems, tiek nepatyrusiems pacientams. Savirūpą skatina socialinis palaikymas, asmeninė komplikacijų patirtis ir domėjimasis liga, o pagrindinėmis kliūtimis tampa periferinė neuropatija, menkos žinios, paslaugų neprieinamumas ir psichosocialiniai veiksniai.
Išvados. Savirūpos kokybę lemia ne žinių kiekis, o jų tikslumas bei asmeninė komplikacijų patirtis. Emocinė sergančiųjų būsena skiriasi ir yra susijusi su ligos trukme bei komplikacijų patirtimi. Savirūpą formuoja tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai, o tie patys veiksniai skirtingiems pacientams gali tapti motyvacija arba kliūtimi.
Raktažodžiai: cukrinis diabetas, diabetinė pėda, savirūpa, prevencija, kokybinis tyrimas.
Ieva Junčytė. Lived Experiences of Self-Care and Diabetic Foot Prevention in Patients with Diabetes Mellitus. Bachelor’s thesis. Supervisor – Prof. Dr. Olga Riklikienė. Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Nursing, Nursing Clinic. Kaunas, 2026.
Aim of the thesis. To explore the experiences of self-care and diabetic foot prevention in patients with diabetes mellitus.
Research questions. 1. What are the experiences of patients with diabetes mellitus in caring for their feet? 2. What emotions and psychological reactions accompany patients living with diabetes mellitus? 3. What factors facilitate and restrict self-care?
Research methodology. A qualitative descriptive study was conducted from February to April 2025. The research instrument was a semi-structured interview questionnaire consisting of 18 open-ended questions. Fifteen patients with diabetes mellitus participated in the study. Interviews were conducted remotely by phone. Data were analyzed using inductive qualitative content analysis. Ethical approval was granted by the LSMU Bioethics Centre, No. 2025-BEC2-0146.
Participants. Patients with diabetes mellitus who had participated in the quantitative phase of an international study and agreed to participate in the qualitative phase.
Results. Qualitative content analysis identified three themes and eleven subthemes. Participants’ daily foot care practices varied – some cared for their feet consciously and consistently, while others used superficial or risky methods. Participants’ emotional states also differed – longer disease duration was associated with acceptance, while fear of complications remained present in both those who had experienced them and those who had not. Self-care was facilitated by social support, personal experience of complications and interest in the disease, while the main barriers included peripheral neuropathy, lack of knowledge, inaccessibility of healthcare services and psychosocial factors.
Conclusions. The quality of self-care is determined not by the amount of knowledge, but by its accuracy and personal experience of complications. Emotional state differs and is associated with disease duration and personal experience of complications. Self-care is shaped by both internal and external factors, and the same factors may serve as motivation for some patients and as barriers for others.
Keywords: diabetes mellitus, diabetic foot, self-care, prevention, qualitative study.