Pacientų sergančių nerimo – depresiniais sutrikimais alkoholio vartojimo įpročiai ir jų pokyčiai sąsajoje su COVID – 19 pandemijos karantinu
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Autorius: Gediminas Mačys
Darbo pavadinimas: Pacientų sergančių nerimo – depresiniais sutrikimais alkoholio vartojimo įpročiai ir jų pokyčiai sąsajoje su COVID-19 pandemijos karantinu.
Tikslas: Nustatyti ir įvertinti pacientų, sergančių nerimo – depresiniais sutrikimais, alkoholio vartojimo įpročius ir jų pokyčius sąsajoje su COVID-19 pandemijos karantinu.
Uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti pacientų, sergančių nerimo – depresiniais sutrikimais, nerimastingumo ir depresiškumo simptomų sunkumą; 2. Nustatyti, įvertinti ir palyginti sergančiųjų nerimo – depresiniais sutrikimais alkoholio vartojimo įpročius iki COVID-19 pandemijos karantino su alkoholio vartojimo įpročiais COVID-19 pandemijos karantino metu; 3. Nustatyti pacientų, sergančių nerimo – depresiniais sutrikimais, nerimastingumo ir depresiškumo simptomų sąsajas su alkoholio suvartojimo įpročiais COVID-19 pandemijos karantino metu ir jų pokyčiais.
Metodika: Tyrimas atliktas naudojant anoniminę anketinę apklausą. Tyrimo metu buvo vertinamas stacionare besigydančių pacientų, sergančių nerimo – depresiniais sutrikimais, nerimo, depresijos simptomų išreikštumas, alkoholio vartojimo įpročiai iki COVID-19 pandemijos ir pandemijos metu. Nerimastingumo ir depresiškumo simptomams vertinti buvo naudojamas Paciento sveikatos klausimynas (PSK). Nerimo simptomams vertinti buvo naudojama PSK klausimyno dalis – GAD-7. Depresiškumo simptomams vertinti naudota PSK klausimyno dalis – PSK-9. Alkoholio vartojimo įpročiams įvertinti buvo pildomas dalinai modifikuotas AUDIT-C klausimynas. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS (angl. SPSS – Statistical Package for the Social Sciences) 27.0 ir MS Excel programas. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
Rezultatai: Tyrime dalyvavo 100 pacientų, iš jų 29 proc. vyrų ir 71 proc. moterų. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 41 (SN=17,9) metai. Nustatyta, kad 74 proc. pacientų pasireiškė vidutinis – sunkus nerimas (GAD-7 balas >=10), o 87 proc. pasireiškė vidutinė – labai sunki depresija (PSK-9 balas >=10). Nustatytas statistiškai reikšmingas alkoholio vartojimo įpročių pokytis prieš COVID-19 pandemijos karantiną ir jo metu (p<0,001): 70 proc. pacientų alkoholio vartojimo įpročiai iki COVID-19 pandemijos karantino buvo mažai žalingi (vyrams surinkus 0 – 4 AUDIT-C balus, moterims – 0 – 3 balus), 30 proc. – alkoholį vartojo žalingai (vyrams surinkus 5 – 12 AUDIT-C balų, moterims – 4 – 12 balų), o COVID-19 pandemijos karantino metu, atitinkamai, 41 proc. ir 59 proc. Alkoholio vartojimo įpročių, iki COVID-19 pandemijos karantino ir COVID-19 pandemijos karantino metu, statistiškai reikšmingų sąsajų su depresiškumo ir nerimo simptomų sunkumu nenustatyta (p>0,05).
Išvados: 1. Trims ketvirtadaliams tiriamųjų pasireiškė vidutinis – sunkus nerimas, reikšmingai sunkesni simptomai nustatyti asmenims neturintiems vaikų ir tiems, kurie COVID-19 pandemijos karantino metu karantinavosi ne vieni. Absoliučiai daugumai tiriamųjų nustatyta vidutinė – labai sunki depresija, reikšmingai sunkesni simptomai nustatyti moterims, turintiems vaikų asmenims bei pacientams, kurių pajamos COVID-19 pandemijos karantino metu nesumažėjo. 2. Trečdalis tiriamųjų alkoholį iki COVID-19 pandemijos karantino vartojo žalingai, o karantino metu šie skaičiai reikšmingai išaugo ir tiriamųjų, vartojusių alkoholį žalingai, padaugėjo beveik dvigubai. 3. Alkoholio vartojimo įpročiai iki COVID-19 pandemijos karantino ir COVID-19 pandemijos karantino metu neturėjo reikšmingų sąsajų su nerimastingumo bei depresiškumo simptomų išreikštumu.
Praktinės rekomendacijos: Mūsų atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad būtų tikslinga pacientams, kuriems nustatyti žalingi alkoholio vartojimo įpročiai (pvz.: AUDIT, AUDIT-C klausimynų pagalba), taip pat įvertinti ir nerimo – depresijos simptomų išreikštumą. Tai padėtų užtikrinti savalaikę ir tinkamą pagalbą.
Author: Gediminas Mačys Title of the paper: Alcohol consumption habits of patients with anxiety – depressive disorders and their changes in relation to COVID-19 pandemic quarantine. Aim: To identify and evaluate the alcohol consumption habits of patients with anxiety – depressive disorders and their changes in relation to COVID-19 pandemic quarantine. Objectives: 1. To identify and evaluate the severity of anxiety and depressive symptoms in patients with anxiety – depressive disorders; 2. To identify, evaluate and compare the drinking habits of patients with anxiety – depressive disorders prior to quarantine and during the COVID-19 pandemic quarantine; 3. To determine the correlations between anxiety and depressive symptoms in patients with anxiety – depressive disorders and their alcohol consumption habits along with its changes during the COVID-19 pandemic quarantine. Methods: The study was conducted using an anonymous questionnaire. The study assessed the severity of anxiety and depressive symptoms, alcohol consumption habits before and during the COVID-19 pandemic in hospitalised patients with anxiety – depressive disorders. The Patient Health Questionnaire (PHQ) was used to assess the symptoms of anxiety and depression. The GAD-7 section of the PHQ questionnaire was used to assess anxiety symptoms. The PHQ-9 section of the PHQ questionnaire was used to assess the symptoms of depression. A partially modified AUDIT-C questionnaire was completed to assess alcohol consumption habits. Statistical data analysis was performed using IBM SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) 27.0 and MS Excel. The data was considered statistically significant at p<0.05. Results: Out of the 100 participants of this study, 29% were men and 71% were women. The individuals were 41 years old on average (SD=17.9). 74% had moderate to severe anxiety (GAD-7 score >=10), and 87% of patients had moderate to very severe depression (PHQ-9 score >=10). There was a statistically significant change in alcohol consumption habits before and during the quarantine of the COVID-19 pandemic (p<0.001): 70% patients consumed low levels of alcohol before the COVID-19 pandemic (0 – 4 AUDIT-C score for men and 0 – 3 score for women), and 30% – alcohol consumption was harmful (5 – 12 AUDIT-C score for men, 4 – 12 score for women), during the COVID-19 pandemic quarantine, respectively 41% and 59%. Alcohol use habits prior to the COVID-19 pandemic quarantine and during the COVID-19 pandemic quarantine had no statistically significant association with the severity of depressive and anxiety symptoms (p>0.05). Conclusions: 1. Three-quarters of respondents had moderate to severe anxiety, significantly more severe symptoms were observed in patients without children and those who were quarantining alone during the COVID-19 pandemic. The vast majority of respondents had moderate to severe depression, significantly more severe symptoms were noticed in women, patients with children and in those whose income didn’t decline during the quarantine of the COVID-19 pandemic. 2. One-third of the patients consumed alcohol before COVID-19 pandemic quarantine in a harmful manner. During the COVID-19 pandemic quarantine, these numbers significantly increased and the number of individuals who consumed alcohol in a harmful manner almost doubled. 3. Alcohol consumption prior to the COVID-19 pandemic quarantine and during the COVID-19 pandemic quarantine had no significant association with the severity of anxiety and depressive symptoms. Practical recommendations: The findings of the research have shown that it would be appropriate to assess the severity of anxiety-depressive symptoms in patients with established harmful alcohol consumption habits (e.g., while using AUDIT, AUDIT-C questionaries). This would help ensure the ability to provide assistance and proper treatment in a timely manner.