Vaikų steroidams jautraus nefrozinio sindromo gydymo naujovės

Meidos Baublytės baigiamasis magistro darbas „Vaikų steroidams jautraus nefrozinio sindromo gydymo naujovės“. Darbo tikslas. Vadovaujantis atrinktų publikacijų duomenimis, išanalizuoti ir aptarti vaikų steroidams jautraus nefrozinio sindromo gydymo naujoves. Uždaviniai. 1. Pristatyti vaikų steroidams jautraus nefrozinio sindromo patogenezę, kliniką, diagnostiką bei specifinius gydymo metodus, išskiriant ir naujuosius medikamentus. 2. Išanalizuoti bei palyginti vaikų steroidams jautraus nefrozinio sindromo gydymui taikomų naujų vaistų efektyvumą. 3. Įvertinti naujų vaistų saugumą atsižvelgiant į sukeliamų nepageidaujamų poveikių pasireiškimo dažnį vaikams su steroidams jautriu nefroziniu sindromu. 4. Įvertinti atkryčio dažnį naujais vaistais gydytiems vaikams. 5. Aptarti alternatyvas, kai dėl šalutinių reiškinių gydymas naujais vaistais nebegalimas. Tyrimo metodai. Atlikta sisteminė literatūros apžvalga, naudojantis „PubMed“ duomenų baze vykdyta publikacijų atranka. Analizei atrinkti 2013 – 2023 m. laikotarpį atitinkantys moksliniai straipsniai, kuriuose pateikti 0 – 18 m. amžiaus vaikų, sergančių SJNS ar NSPNS, gydymo RTX, ofatumumabu, obinutuzumabu ir daratumumabu rezultatai. Tyrimo rezultatai. Į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukta 11 mokslinių straipsnių, kuriuose bendras pacientų skaičius – 515. Biologinės terapijos efektyvumas analizuotas 4 tyrimuose, saugumas – 6 tyrimuose ir 3 klinikiniuose atvejuose, atkryčio dažnis – 4 tyrimuose. Alternatyvių gydymo metodų parinkimas aptartas 2 klinikiniuose atvejuose. Išvados. Vaikų NS vystymuisi reikšmės turi tiek ląstelinio, tiek humoralinio imuniteto sutrikimas, randama sąsajų su aplinkos bei genetiniais veiksniais. Dėl tendencijos kartotis ligos atkryčiams, be tradiciškai skiriamų geriamųjų imunosupresantų bandoma pritaikyti biologinę terapiją RTX, ofatumumabu ar daratumumabu bei obinutuzumabu. Visi šie biologiniai vaistai pasižymi pakankamu efektyvumu, nesukelia rimtų šalutinių poveikių, dėl kurių reikėtų nutraukti tokį gydymą. Gydymas biologine terapija lėmė ilgiau nei 1-erius metus trunkantį ligos atoslūgį. Vertinant RTX desensibilizacijos atlikimo saugumą NS sergantiems vaikams nepakanka duomenų, todėl reikalingi tolimesni tyrimai. Rekomendacijos. Ofatumumabo, obinutuzumabo, daratumumabo veiksmingumui vertinti reikalingi tyrimai su didesnėmis SJNS sergančių vaikų grupėmis, kad būtų galima tinkamai palyginti šių vaistų poveikį su kontroline grupe, gydoma geriamuoju prednizolonu. Biologinės terapijos efektyvumui įvertinti, kiekvieną mėnesį gydymo metu rekomenduojama stebėti pacientų būklę ir tirti baltymą šlapimo juostele ar baltymo/kreatinino santykį šlapime, bendrą kraujo tyrimą, kreatininą, GFG, serumo albuminą, cholesterolį ir susieti, kaip rodikliai kinta pasiekus ligos atoslūgį bei atkryčio metu, o vaistų saugumui vertinti bent 12 mėn. po baigto gydymo stebėti pacientus tiek dėl ankstyvųjų, tiek dėl vėlyvųjų vaisto galimų nepageidaujamų reiškinių pasireiškimo. Sudarinėjant tiriamųjų grupes rekomenduojama atskirti vaikų ir suaugusiųjų imtis, kad būtų galima tiksliau vertinti biologinės terapijos poveikį skirtingoms amžiaus grupėms.

Master thesis of Meida Baublytė: “New Treatment Options for Children with Steroid-Sensitive Nephrotic Syndrome“. Aim. Based on data of selected publications, analyse and discuss the new treatment options for children with steroid-sensitive nephrotic syndrome. Objectives. 1. To present the pathogenesis, symptoms, diagnostics and applied specific treatment methods of steroid-sensitive nephrotic syndrome in children, highlighting the new medications. 2. To analyse and compare the effectiveness of new drugs used in the treatment of children with steroid-sensitive nephrotic syndrome. 3. To evaluate the safety of new drugs considering the frequency of occurrence of adverse effects among children with steroid-sensitive nephrotic syndrome. 4. To evaluate the frequency of relapse among children treated with new medications. 5. Discuss the possibilities of alternatives when treatment with new drugs is no longer possible. Methods. A systematic review was performed using “PubMed” search system and choosing articles published from 2013 to 2023, that described children from ages 0 to 18 years old, who had SSNS or SDNS and were treated with RTX, ofatumumab, obinutuzumab and daratumumab. Research results. The systematic literature review included 11 scientific articles, in which the total number of patients was 515. The effectiveness of immunotherapy was analyzed in 4 studies, safety – in 6 studies and 3 clinical cases, relapse rate – in 4 studies. The selection of alternative treatment methods discussed in 2 clinical cases. Conclusions. Both cell-mediated and humoral immunity disregulation are important for development of children nephrotic syndrome, connections are found with environmental and genetic factors. Because of the tendency to relapse, in addition to traditionally prescribed oral immunosupresants, immunotherapy with RTX, ofatumumab, daratumumab and obinutuzumab is being tried. All these drugs are sufficiently safe, as they do not cause serious adverse effects that would require discontinuation of such treatment. All these drugs resulted in remission periods longer than one year. There are insufficient data to evaluate the safety of RTX desensitization in children with NS, thus further studies are needed. Recommendations. To evaluate the efficacy of ofatumumab, obinutuzumab, or daratumumab and adequately compare the effect of these drugs with a control group treated with an oral prednisone, studies with larger groups of children with SSNS are needed. To assess the effectiveness of immunotherapy, it is recommended to monitor dipstick urine or protein/creatinine ratio, complete blood count, creatinine, GFR, serum albumin, cholesterol during and after treatment monthly and to evaluate how lab results change during remission or relapse and for the assessment of drug safety – at least 12 months after completion of treatment monitor patients for both early and late possible adverse drug events. When forming groups of subjects, it is recommended to separate children and adults in order to more accurately assess the effect of immunotherapy in different age groups.