Vaikų ūminio inkstų pažeidimo ankstyvieji žymenys. Sisteminė literatūros apžvalga.
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Monika Petraitytė
Vaikų ūminio inkstų pažeidimo ankstyvieji žymenys. Sisteminė literatūros apžvalga.
Tikslas ir uždaviniai: Atrinkti ir išanalizuoti mokslines publikacijas, kuriose pristatomi rezultatai apie biožymenų (NGAL, KIM-1, IL-18, CysC) koncentracijų pokyčius kraujo serume ir šlapime esant vaikų ŪIP, jų reikšmę nustatant ŪIP diagnozę. Palyginti tyrimuose analizuotų biožymenų koncentracijos pakitimų kraujo serume ir šlapime specifiškumą ir jautrumą, diagnozuojant vaikų ŪIP. Palyginti analizuojamų žymenų koncentracijos kraujo serume ir šlapime kitimus, siekiant kuo anksčiau diagnozuoti vaikų ŪIP.
Metodai: atlikta sisteminė literatūros apžvalga, naudojantis PubMed paieškos sistema elektroninėje Medline duomenų bazėje, atrenkant straipsnius, publikuotus nuo 2006-12-31 iki 2016-12-31, kuriuose buvo tiriami biožymenys siekiant diagnozuoti ŪIP sunkiai sergantiems vaikams, gydytiems VITS.
Tyrimo rezultatai: atlikus paiešką, įtrauktos 9 studijos, kuriose tirti biožymenys NGAL, KIM-1, IL-18, CysC. 8 – kohortinės prospektyvinės studijos ir 1 – atvejo kontrolės tyrimas. sCysC, sNGAL, šNGAL koncentracija statistiškai reikšmingai didesnė diagnozuotų ŪIP grupėje nei nediagnozuotų, o šKIM-1 koncentracija statistiškai reikšmingai tarp šių grupių nesiskyrė. Statistiškai reikšmingai didesnė šIL-18 koncentracija buvo pirmą ir antrą dieną nuo ŪIP diagnozavimo. šNGAL koncentracija statistiškai reikšmingai didesnė pirmas 48 h po atvykimo į VITS. Pacientams, kuriem ŪIP buvo diagnozuotas, šKIM koncentracija statistiškai reikšmingai didesnė 12 - 36 h po atvykimo į VITS. Didėjant ŪIP sunkumui, statistiškai reikšmingai didėja sCysC (p<0,01), sNGAL ir šNGAL (p<0,01), šIL-18 (p < 0,004) koncentracija, o šKIM-1 koncentracija statistiškai reikšmingai nekinta. Keturiose iš šešių studijų sCysC jautrus ir specifiškas nustatant ŪIP, vienoje studijoje jautrus, bet nepakankamai specifiškas, vienoje nereikšmingas diagnozuojant ŪIP. sNGAL jautrus diagnozuojant ŪIP dviejose studijose, kuriose buvo tirtas, tačiau specifiškas tik vienoje iš jų. šNGAL ir šKIM rezultatai studijose išsiskyrė, specifiškumas ir jautrumas vienoje vertintas kaip pakankamas, kitoje kaip nepakankamas. šIL-18 tirtas vienoje studijoje, kurioje gautas mažai jautrus, tačiau pakankamai specifiškas ŪIP diagnozei nustatyti.
Išvados: išanalizavus publikacijas, galima matyti, kad labiausiai tikėtini biožymenys, galintys anksti ir tiksliai nustatyti ŪIP, galėtų būti sNGAL, šNGAL ir sCysC. Tačiau reikalingi tolimesni tyrimai.
Rekomendacijos tolimesniems tyrimams: reikalinga atlikti daugiau multicentrinių diagnostinių atsitiktinių imčių tyrimų, siekiant nustatyti biožymenų koncentracijų specifiškumą ir jautrumą vaikų ŪIP diagnozuoti. Reikalingi tyrimai, siekiant įvertinti: biožymenų koncentracijų kitimą, priklausomai nuo ŪIP stadijos, biožymenų naudą, siekiant nustatyti ligos išeitis, gydymo efektyvumą.
Monika Petraitytė Early biomarkers for acute kidney injury in children. Systematic review. Aim and objectives – analyze the changes of biomarkers (NGAL, KIM-1, IL-18, CysC) for children with acute kidney injury (AKI) and determine their value and reliability for early diagnosis. Analyze and describe biomarker’s (NGAL, KIM-1, IL-18, CysC) changes in serum or urine of children with AKI. Compare the specificity and sensitivity of biomarkers concentration in serum or urine for diagnosing children with AKI. Compare these biomarkers (NGAL, KIM-1, IL-18, CysC) value for the early detection of AKI for children in paediatric intensive care unit. Methodology: a systematic review was done using PubMed search system in Medline data base of the articles, published from 2006-12-31 to 2016-12-31, in which biomarkers were tested to diagnose AKI for children in PICU. Results: 9 studies, in which biomarkers (NGAL, KIM-1, IL-18, CysC) were tested to diagnose AKI for children in PICU, were included. 8 – prospective cohort studies, 1 – case control study. An average concentration of sCysC sNGAL, uNGAL was significantly higher for children with AKI comparing with children without it, concentration of uKIM-1 was not statistically significant in these two groups. Level of uIL-18 was statistically significantly higher during the first and second day after diagnosing AKI. uNGAL concentration was significantly higher for 48 hours from arrival to PICU. uKIM-1 concentration was significantly higher at 12 – 36 hours from arrival to PICU. Concentration of sCysC (p <0.01), sNGAL and uNGAL (p <0.01), uIL-18 (p <0.004) were increased significantly with growing of AKI severity, than uKIM-1 concentration does not change significantly. In four of the six studies sCysC was found as a sensitive and specific biomarker to diagnose AKI, in one study – sensitive, but not sufficiently specific, in one sCysC was insignificant biomarker. sNGAL was sensitive in two studies, in which it was evaluate, but specific just in one of them. uNGAL and uKIM-1 were evaluated as specific and sensitive in one study, and as not enough specific and not sensitive in another. uIL-18 has been studied in one study in which it was specific, but not sensitive biomarker to diagnose AKI. Conclusions: from current data, it can be assumed, that the most accurate, sensitive and specific biomarkers, which could diagnose AKI, could be sNGAL, uNGAL or sCysC, but more studies are needed for proper evaluation. Recommendations: it is necessary to perform diagnostic randomized multi-centres studies for evaluation of biomarkers sensitivity and specificity to diagnose AKI for children in PICU. It is required to perform more studies, to know how levels of biomarkers depend from severity of AKI, and how concentration of them can predict the outcomes and evaluate the effectiveness of treatment.