Šunų piodermijų tipai, diagnostikos metodai, gydymo ypatumai

Abstract

Ištyrus 85 šunų atvejus nustatyta, kad 2021-2023 metais šunys dažniausiai sirgo paviršine piodermija, kuri sudarė 80 proc. visų diagnozuotų piodermijų atvejų, 11,7 proc. tiriamųjų sirgo paviršiaus piodermija, 8,2 proc. ištirtų gyvūnų diagnozuota gilioji piodermija. Dažniausiai nustatytas paviršiaus piodermijos potipis buvo intertrigo – 60 proc. paviršinės piodermijos – paviršinis folikulitas – 76,5 proc. Dažniausiai nustatytas giliosios piodermijos potipis buvo tarpupirščių furunkuliozė – 42,9 proc. Išanalizavus 85 pacientų duomenis nustatyta, kad dažniausiai pirminė piodermijos priežastis buvo alerginis dermatitas – 23,5 proc., alergija pašarui – 15,2 proc., išorinės ausies uždegimas – 10,5 proc. Piodermija komplikavo ir hipotireozę, kuri diagnozuota 5,8 proc. visų pacientų. Rečiausiai piodermijos komplikavo sarkoptozę – 4,7 proc., seborėją – 3,5 proc., blusų įkandimų sukeltą dermatitą – 2,3 proc., demodekozę – 1,1 proc. 33 proc. atvejų pirminė liga nustatyta nebuvo. Visiems 85-iems – tai yra 100 proc. pacientų buvo atliktas klinikinis ir citologinis tyrimas. Skutmenų tyrimas buvo atliktas 35,2 proc. tiriamųjų. Vudo lempos testas atliktas 9,3 proc. pacientų. 1,4 proc. atvejų diagnostikoje, tai yra tiriant du atvejus buvo atliktas histologinis tyrimas. 3,4 proc. pacientų buvo atliktas bakteriologinis tyrimas, ir nustatytas infekcijos sukėlėjas, bei jo atsparumas antibiotikams. Išanalizavus piodermijomis sergantiems šunims naudotus gydymo metodus nustatyta, kad daugumai tirtų šunų, tai yra 39,3 proc. pacientų gydyti buvo naudojama išorinė ir sisteminė terapija. 30,8 proc. atvejų pacientams gydyti buvo paskirta tik išorinė terapija, tik sisteminis gydymas buvo skirtas 9,3 proc. gyvūnų. Papildoma terapija skirta 20,6 proc. šunų, atsižvelgiant į pagrindinę ligą, sukėlusią piodermiją.