Sąsajos tarp ankstyvų epilepsijos priepuolių ir išeminio insulto klinikinių ypatybių bei baigčių

Tikslas: Nustatyti sąsajas tarp ankstyvų epilepsijos priepuolių (EP) ir išeminio insulto klinikinių ypatybių bei baigčių. Uždaviniai: 1. Įvertinti ankstyvų ir vėlyvų epilepsijos priepuolių pasireiškimą sergančių išeminiu insultu tiriamųjų grupėje. 2. Nustatyti sąsajas tarp demografinių duomenų (amžius, lytis), klinikinių ypatybių (išeminio insulto rizikos veiksniai, sutrikusios kraujotakos baseinas, insulto sunkumas) ir ankstyvų epilepsijos priepuolių pasireiškimo sergant išeminiu insultu. 3. Nustatyti sąsajas tarp ankstyvų epilepsijos priepuolių pasireiškimo ir išeminio insulto baigčių (vėlyvi epilepsijos priepuoliai, funkcinis savarankiškumas (modifikuota Rankino skalė), mirtis) tiriamųjų grupėje. Metodika: Atlikta prospektyvinė 166 išeminį galvos smegenų insultą patyrusių tiriamųjų demografinių (lytis, amžius), klinikinių (insulto rizikos veiksniai (arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, prieširdžių virpėjimas, dislipidemija), insulto metu pažeistas galvos smegenų kraujotakos baseinas, insulto sunkumas, po išeminio insulto patirti ankstyvi ir vėlyvi EP, laikotarpis nuo insulto iki EP pasireiškimo, EP tipas, EP gydymui skirti/neskirti vaistais nuo epilepsijos, funkcinis savarankiškumas po išeminio insulto, mirtis po insulto) ir encefalografijos duomenų analizė. Naudoti Mann-Whitney U ir χ2 testai bei Kaplan-Meier analizė. Statistiškai patikimais laikyti rezultatai, kai p < 0,05. Rezultatai: Tiriamųjų grupėje (n=166) buvo 94 (56,6 proc.) vyrai ir 72 (43,4 proc.) moterys. Vidutinis jų amžius insulto metu – 68,1 ± 11,7 m. Epilepsijos priepuolius po išeminio insulto patyrė 17 (10,2 proc.) tiriamųjų, ankstyvus EP – 11 (6,6 proc.), vėlyvus – 8 (6,9 proc.) tiriamieji. Vyrams ir moterims, jaunesniems (≤65 m.) ir vyresniems (>65 m.) tiriamiesiems tikimybė po išeminio insulto patirti ankstyvus EP nesiskyrė (atitinkamai – Log Rank=1,281, p>0,05 ir Log Rank=0,129, p>0,05). Nesergantys arterine hipertenzija tiriamieji turėjo didesnę tikimybę (Log Rank=4,453; p<0,05) po išeminio insulto patirti ankstyvus EP nei sergantys. Tikimybė patirti ankstyvus EP po išeminio insulto sergantiems ir nesergantiems prieširdžių virpėjimu (Log Rank=0,004), sergantiems ir nesergantiems cukriniu diabetu (Log Rank=1,168), turintiems ir neturintiems dislipidemiją (Log Rank= 0,092), patyrusiems insultą priekiniame ir užpakaliniame baseine (Log Rank=0,011), tarp skirtingų insulto sunkumo grupių (Log Rank=0,395) nesiskyrė (p>0,05). Tiriamieji, kurie po išeminio galvos smegenų insulto patyrė ankstyvus EP, turėjo didesnę tikimybę patirti vėlyvus EP nei tiriamieji, kurie ankstyvų EP nepatyrė (Log Rank=5,093; p<0,05). Funkcinis savarankiškumas praėjus 3, 6 ir 12 mėn. po išeminio insulto tarp patyrusių ankstyvus EP ir nepatyrusių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Tikimybė nemirti po išeminio galvos smegenų insulto patyrusiems ir nepatyrusiems ankstyvus EP, nesiskyrė (Log Rank=2,413, p>0,05). Išvados: 1. Epilepsijos priepuolius po išeminio galvos smegenų insulto patyrė maždaug dešimtadalis tiriamųjų. Ankstyvus epilepsijos priepuolius patyrė 6,6 proc. tiriamųjų: daugiau nei pusė jų – per pirmą parą, ¾ - per pirmas dvi paras po insulto, visi – per pirmas keturias paras. Daugiau nei pusė tiriamųjų, patyrusių ankstyvus neatidėliotinus epilepsijos priepuolius, juos patyrė per pirmą valandą po išeminio galvos smegenų insulto. Vėlyvus epilepsijos priepuolius patyrė 6,9 proc. tiriamųjų: ketvirtadalis per pirmąjį mėnesį, visi – per 7 mėn. po išeminio galvos smegenų insulto. 2. Tiriamiesiems, nesirgusiems arterine hipertenzija, nustatyta didesnė tikimybė po išeminio galvos smegenų insulto patirti ankstyvus epilepsijos priepuolius nei tiriamiesiems, kurie arterine hipertenzija nesirgo. Tikimybė po galvos smegenų išeminio insulto patirti ankstyvus epilepsijos priepuolius tarp skirtingų lyties, amžiaus, kitų rizikos veiksnių (prieširdžių virpėjimas, cukrinis diabetas, dislipidemija), insulto sunkumo, sutrikusios kraujotakos baseinų grupių tiriamųjų statistiškai reikšmingai nesiskyrė. 3. Tiriamieji, po išeminio galvos smegenų insulto patyrę ankstyvus epilepsijos priepuolius, turėjo didesnę tikimybę patirti vėlyvus epilepsijos priepuolius, nei ankstyvų epilepsijos priepuolių nepatyrę tiriamieji. Nei vienas tiriamųjų, kuriam patyrus ankstyvus epilepsijos priepuolius buvo skirtas gydymas vaistais nuo epilepsijos, vėlyvų epilepsijos priepuolių nepatyrė. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp patyrusių ir nepatyrusių po išeminio galvos smegenų insulto ankstyvus epilepsijos priepuolius tiriamųjų ir funkcinio savarankiškumo lygmens bei mirusiųjų kiekio nustatyta nebuvo.

Aim: to determine the association of early epileptic seizures (ES) after ischaemic stroke with stroke characteristics and impact on stroke outcome. Objectives: 1. To assess the incidence of early and late epileptic seizures in the ischaemic stroke patient group. 2. To determine associations of demographic data (age, sex) and clinical properties (ischaemic stroke risk factors, affected brain area, stroke severity) with the occurrence of early epileptic seizures in the ischaemic stroke patient group. 3. To determine associations of early epileptic seizures with outcomes of ischaemic stroke (occurrence of late seizures, functional independence (modified Rankin Scale), death) in the ischaemic stroke patient group. Methods: We performed a prospective analysis of demographic (age, sex), clinical (stroke risk factors (arterial hypertension, diabetes mellitus, atrial fibrillation, dyslipidemia), affected brain area, stroke severity, occurrence of late and early poststroke seizures, time period between stroke and seizures, seizure type, treatment with antiepileptic drugs, functional independence and death after ischaemic stroke) and encephalographic data of 166 ischaemic stroke patients. Mann-Whitney U test, χ2 test and Kaplan-Meier analysis were used for statistical analysis. P-values lower than 0,05 were considered to be statistically significant. Results: The study group (n=166) consisted of 94 (56,6%) men and 72 (43,4%) women. Average age during stroke was 68,1 ± 11,7 years. Epileptic seizures after ischaemic stroke occurred in 17 (10,2 proc.) participants, early seizures – 11 (6,6%), late – 8 (6,9%) participants. Men and women, younger (≤65 years) and older (>65 years) participants had the same probability of developing early ES after ischaemic stroke (accordingly – Log Rank=1,281, p>0,05 and Log Rank=0,129, p>0,05). Participants without prior history of arterial hypertension had a higher probability (Log Rank=4,453; p<0,05) of developing early ES after ischaemic stroke. The probability of developing early ES after ischaemic stroke for participants with or without atrial fibrillation (Log Rank=0,004), with or without diabetes mellitus (Log Rank=1,168), with or without dyslipidemia (Log Rank= 0,092), with ischaemic stroke in different brain areas (Log Rank=0,011), between groups of different stroke severity (Log Rank=0,395) was the same (p>0,05). Participants that developed early ES after ischaemic stroke had a higher probability of developing late seizures (Log Rank=5,093; p<0,05). Functional independence after 3,6 and 12 months after ischaemic stroke did not differ between participants with or without early ES (p>0,05). The probability of survival after ischaemic stroke was the same for participants with or without early ES (Log Rank=2,413, p>0,05). Conclusions: 1. One-tenth of participants developed epileptic seizures after ischaemic stroke. Early epileptic seizures occurred in 6,6% of participants: more than half – during the first day, ¾ - during the first two days after stroke, all – during the first two days after stroke. More than half of immediate early epileptic seizure cases occurred during the first hour after ischaemic stroke. Late epileptic seizures occurred in 6,9% of participants: one-fourth – during the first month, all – during the first 7 months after ischaemic stroke. 2. Participants without prior history of arterial hypertension had a higher probability of developing early epileptic seizures after ischaemic stroke. The probability of developing early epileptic seizures after ischaemic stroke between different sex, age, other risk factors (atrial fibrillation, diabetes mellitus, dyslipidemia), stroke severity and affected brain area groups did not differ. 3. Participants that developed early ES after ischaemic stroke had a higher probability of developing late seizures. No participants that developed early epileptic seizures and were treated with antiepileptic drugs had late epileptic seizures. Functional independence and death rate after ischaemic stroke were the same between participants with or without early epileptic seizures.