Vėlyvosios endokrininės komplikacijos po vaikų centrinės nervų sistemos navikų radioterapijos
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Autorius: Lina Navickaitė Pavadinimas: Vėlyvosios endokrininės komplikacijos po vaikų centrinės nervų sistemos navikų radioterapijos. Tikslas: įvertinti vėlyvąsias endokrinines komplikacijas po vaikų centrinės nervų sistemos navikų radioterapijos. Uždaviniai: 1. Nustatyti dažniausias vėlyvąsias endokrinines komplikacijas po vaikų centrinės nervų sistemos navikų radioterapijos. 2. Įvertinti vėlyvųjų endokrininių komplikacijų po vaikų centrinės nervų sistemos navikų radioterapijos pasireiškimo laiką. 3. Nustatyti veiksnius, kurie darė įtaką vėlyvųjų endokrininių komplikacijų pasireiškimui. Metodai: Atlikta retrospektyvi 2017 – 2022 m. LSMUL KK Vaikų ligų klinikoje gydytų pacientų ligos istorijų duomenų analizė. Į tyrimą įtraukti 21 pacientai, atitikę šiuos kriterijus: 1. Jaunesni nei 18 metų amžiaus; 2. Diagnozuotas CNS navikas; 3. Taikyta RT; 4. Ne anksčiau kaip 3 mėn. po RT pabaigos diagnozuotos endokrininės komplikacijos. Tyrimui rinkti duomenys apie: pacientų lytį, amžių diagnozės nustatymo metu, naviko histologinį tipą bei lokalizaciją, taikytus gydymo metodus, suminę RT dozę bei pabaigos datą, užfiksuotas vėlyvąsias endokrinines komplikacijas ir jų diagnozavimo datą. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis „IBM SPSS Statistics 29.0“ ir „Microsoft Excel“ programomis. Statistiškai reikšmingais laikyti skirtumai, kai p<0,05. Rezultatai: Dažniausios vėlyvosios endokrininės komplikacijos po vaikų CNS navikų RT yra nepakankama AH sekrecija (71,4%; N=15), žema kortizolio koncentracija (47,6%; N=10), mažas ūgis (42,9%; N=9) ir centrinis hipotiroidizmas (42,9%; N=9). Komplikacijų pasireiškimo laiko mediana yra 34 (3–126) mėn. Didesnės suminės RT dozės greitina žemos IGF-1 koncentracijos (r=0,975; p=0,005) ir žemos kortizolio koncentracijos (r=0,805; p=0,016) komplikacijų pasireiškimo laikus. Vaikai, kuriems po CNS navikų gydymo diagnozuojamas mažas ūgis, būna gavę statistiškai reikšmingai didesnę suminę RT dozę, nei šios komplikacijos nepatyrusieji (U=56,0; p=0,039). Mažo ūgio (p=0,040) ir žemos IGF-1 koncentracijos (p=0,038) komplikacijų pasireiškimas statistiškai reikšmingai priklauso nuo taikytos kompleksinio gydymo schemos, o nepakankamos AH sekrecijos (p=0,013) ir ankstyvo lytinio brendimo (p=0,041) – nuo histologinio naviko tipo. Išvados: 1. Dažniausios vėlyvosios endokrininės komplikacijos po vaikų CNS navikų RT yra nepakankama AH sekrecija, žema kortizolio koncentracija, mažas ūgis ir centrinis hipotiroidizmas. 2. Vėlyvųjų endokrininių komplikacijų po vaikų CNS navikų RT pasireiškimo laiko mediana yra 34 mėn. 3. Suminė RT dozė, kompleksinio gydymo schema ir naviko histologinis tipas daro įtaką vėlyvųjų endokrininių komplikacijų po vaikų CNS navikų RT atsiradimui.
Author: Lina Navickaitė Title: Late Endocrine Complications Following Radiotherapy of Central Nervous System Tumours in Children. Aim: To evaluate late endocrine complications following radiotherapy of central nervous system tumours in children. Objectives: 1. To determine the most common late endocrine complications following radiotherapy of CNS tumours in children. 2. To evaluate the onset time of late endocrine complications following RT of CNS tumours in children. 3. To determine factors that influenced the manifestation of late endocrine complications. Methods: A retrospective study was conducted to analyse medical records of patients treated in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences between years 2017 – 2022. 21 patients were included in the study. They fulfilled the following criteria: 1. Younger then 18 years old; 2. Diagnosed with CNS tumour; 3. Underwent radiotherapy; 4. Diagnosed with endocrine complications at least 3 months after the end of radiotherapy. The data collected for the study included: patients’ sex, age at diagnosis, histological type and location of tumour, treatment methods, radiotherapy’s dose and end date, recorded late endocrine complications and date of diagnosis. Statistical analysis was performed using “IBM SPSS Statistics 29.0” and “Microsoft Excel” programs. Statistically significant differences were estimated when the calculated significance level (p-value) was lower than 0,05. Results: The most common late endocrine complications following RT of CNS tumours in children are inadequate secretion of growth hormone (71.4%; N=15), low cortisol levels (47.6%; N=10), short stature (42.9%; N=9) and central hypothyroidism (42.9%; N=9). The median onset time of complications is 34 (3 - 126) months. Higher total RT doses accelerate low IGF-1 (r=0.975; p=0.005) and low cortisol (r=0.805; p=0.016) levels onset times. Children, diagnosed with short stature after treatment of CNS tumours, received a statistically significantly higher total RT dose than those who did not experience this complication (U=56.0; p=0.039). The occurrences of short stature (p=0.040) and low IGF-1 levels (p=0.038) were statistically significantly related to the complex treatment regimen used, while the occurrences of inadequate secretion of growth hormone (p=0.013) and precocious puberty (p=0.041) were related to the histological tumour type. Conclusions: 1. The most common late endocrine complications after RT of paediatric CNS tumours are inadequate secretion of growth hormone, low cortisol levels, short stature and central hypothyroidism. 2. The median onset time of late endocrine complications after RT of paediatric CNS tumours is 34 months. 3. The total RT dose, the complex treatment regimen and the histological type of the tumour influence the occurrence of late endocrine complications after RT of paediatric CNS tumours.