Paraduodeninio pankreatito KT diagnostikos galimybės
Janulaitytė, Jolanta |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tikslas: Įvertinti KT tyrimo reikšmę diagnozuojant paraduodeninį pankreatitą (PP) ir nustatyti šio radiologinio tyrimo diagnostines vertes. Uždaviniai: 1) Apskaičiuoti paraduodeninio (PD) tarpo vidutines tankio reikšmes skirtingose KT tyrimo fazėse, įvertinti ar jos statistiškai reikšmingai skiriasi tarp PP ir kasos latakų adenokarcinomos (PDAC) pacientų ir yra naudingos PP diferencinei diagnostikai. 2) Įvertinti KT tyrimo radiologinius požymius tarp histologiškai patvirtintų PP atvejų bei nustatyti kurie požymiai vertingiausi diagnozuojant šią ligą. 3) Apskaičiuoti KT tyrimo diagnostinės vertės rodiklius (jautrumą, specifiškumą, teigiamą ir neigiamą prognostines vertes) nustatant PP. Metodika ir dalyviai: Tyrimui retrospektyviai atrinkta 60 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (LSMUL KK) gydytų pacientų, kuriems per paskutinius 7 metus (nuo 2016m. iki 2023m.) buvo nustatyta PP arba PDAC diagnozė po pankreatoduodeninės rezekcijos ir histologinio gautos operacinės medžiagos ištyrimo. 33 pacientams patvirtinta PP diagnozė, o 27 – PDAC. Tyrimo metu išanalizuoti šių pacientų KT tyrimo vaizdai. Rezultatai: Natyvinės ir arterinės KT tyrimo fazių vidutiniai PD tarpo tankiai statistiškai reikšmingai skiriasi tarp PP ir PDAC pacientų. Sergančiųjų PP vidutinis PD tarpo tankis natyvinėje fazėje buvo 35,97 ± 7,46 HU, o sergančiųjų PDAC 27,59 ± 9,02 HU (p<0,001). Arterinėje fazėje PD tarpo tankis tarp šių dviejų ligų skyrėsi mažiau – PP pacientų vidutiniškai buvo 52,94 ± 10,01, o PDAC pacientų 48,04 ± 15,58 (p=0,016). Vertinant 7 radiologinius KT tyrimo požymius, PP pacientams dažniau pasireiškė 5 požymiai – dvylikapirštės žarnos sienelės sustorėjimas (90,9 proc.), dvylikapirštės žarnos spindžio stenozė (69,7 proc.), cistinė degeneracija (51,5 proc.), kalcifikacija (48,5 proc.), penetruojančio latako požymis (30,3 proc.), o PDAC pacientams dažniau pasireiškė 2 požymiai – dvigubo latako simptomas (77,8 proc.) bei kasos latako „cut-off“ (81,5 proc.). Diagnozuojant PP, KT tyrimo jautrumas 63,6 proc., specifiškumas 74,1 proc., teigiama prognostinė vertė 78,3 proc., neigiama prognostinė vertė 61,7 proc. Išvados: 1) PD tarpo vidutinės tankio reikšmės statistiškai reikšmingai skiriasi tarp PP ir PDAC pacientų natyvinėje (p<0,001) ir arterinėje (p=0,016) KT tyrimo fazėse. 2) Dažniausiai stebėti PP KT tyrimo požymiai, kurie nebuvo būdingi PDAC – dvylikapirštės žarnos sienelės sustorėjimas (90,9 proc.) ir dvylikapirštės žarnos spindžio stenozė (69,7 proc.). 3) KT tyrimo diagnostinės vertės nustatant PP: jautrumas 63,6 proc., specifiškumas 74,1 proc., teigiama prognostinė vertė 78,3 proc., neigiama prognostinė vertė 61,7 proc.
Aim: To evaluate the role of CT in diagnosing paraduodenal pancreatitis (PP) and calculate the diagnostic values of this imaging modality. Objectives: 1) Calculate the mean density of the paraduodenal (PD) groove in different CT phases and evaluate whether they are significantly different between PP and pancreatic ductal adenocarcinoma (PDAC) patient groups. 2) Compare CT imaging findings in histologically confirmed cases of PP. 3) Calculate the diagnostic values of CT for diagnosing PP. Methods and participants: In this study, we performed retrospective analysis of CT images of 60 patients that were confirmed to have PP or PDAC during the years 2016-2023 in Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics after a histological examination of their pancreaticoduodenal resection tissue. 33 patients were confirmed to have PP and 27 – PDAC. Results: The mean density of the PD groove was significantly different between PP and PDAC patient groups in the native and arterial CT imaging phases. In the native phase PP patients had a mean PD groove density of 35.97 ± 7.46 HU while PDAC patients had a mean PD groove density of 27.59 ± 9.02 HU (p<0.001). In the arterial phase mean PD groove density was 52.94 ± 10.01 for PP patients and 48.04 ± 15.58 for PDAC patients (p=0.016). Out of the 7 radiological CT signs evaluated in this study, 5 were more commonly seen among PP patients – duodenal wall thickening (90.9%), duodenal lumen stenosis (69.7%), cystic degeneration (51.5%), calcification (48.5%), penetrating duct sign (30.3%), while 2 signs were more common among PDAC patients – double duct sign (77.8%) and pancreatic duct cut-off sign (81.5%). For diagnosing PP CT has a sensitivity of 63.6%, specificity of 74.1%, positive predictive value of 78.3%, negative predictive value of 61.7%. Conclusions: 1) The mean density of the PD groove was significantly different between PP and PDAC patient groups in the native (p<0.001) and arterial (p=0.016) CT imaging phases. 2) In this study the most commonly seen PP CT signs which weren‘t common for PDAC were duodenal wall thickening (90.9%) and duodenal lumen stenosis (69.7%). 3) CT has a sensitivity of 63.6%, specificity of 74.1%, positive predictive value of 78.3%, negative predictive value of 61.7% for diagnosing PP.