2 tipo cukrinio diabeto kontrolė poliligotų pacientų tarpe
Recenzentas / Reviewer |
Autorius: Kornelija Pakalnytė Darbo vadovas: lekt. Aurimas Rapalavičius Darbo konsultantas: doc. dr. Gediminas Urbonas Pavadinimas: 2 tipo cukrinio diabeto kontrolė poliligotų pacientų tarpe. Tyrimo tikslas: Įvertinti cukrinio diabeto kontrolę tarp poliligotų pacientų pagal tikslinio glikuoto hemoglobino kiekį bei nustatyti jo priklausomybę nuo lėtinių ligų skaičiaus. Tyrimo uždaviniai: 1. Palyginti poliligotų moterų ir vyrų tikslinius glikuotus hemoglobinus pagal demografinius bei antropometrinius rodiklius. 2. Įvertinti tikslinio glikuoto hemoglobino kiekį tarp poliligotų pacientų. 3.Nustatyti glikuoto hemoglobino priklausomybę nuo lėtinių ligų skaičiaus. Tyrimo metodai: Atlikta retrospektyvinė poliligotų pacientų duomenų analizė, pasitelkiant „TELELISPA“ projekto duomenis. Pagal individualų glikemijos tikslą tiriamieji suskirstyti į pasiekusius ir nepasiekusius tikslą. Statistinis reikšmingumas vertintas esant p < 0,05, o tendencija – p < 0,10. Tyrimo rezultatai: Tyrime dalyvavo 160 poliligotų tiriamųjų (69 vyrai ir 91 moteris), sergančių 2TCD ir AH, daliai jų nustatytos ir kitos lėtinės ligos.Vidutinis tiriamųjų HbA1c rodiklis – 7,1 ± 1,16 %. Individualizuotus glikeminius tikslus pasiekė 63,1% pasiekė, o neindividualizuotus (HbA1c ≤ 7%) – 54,5%. Lytis glikemijos kontrolei neturėjo įtakos nei pagal antropometrinius, nei sociodemografinius rodiklius (p > 0,05). Tačiau, nustatyta, kad vyrų grupėje glikeminių tikslų pasiekimas reikšmingai koreliavo su žemesniais MTL rodikliais (p = 0,045). Efektyviausiai glikemiją valdė vyresni nei 70 metų pacientai, gydyti Babtų PSPC, bei turintys vidutinę, didelę arba labai didelę ŠKL riziką. Išsilavinimas, KMI, juosmens apimtis, AKS, bei psichosiocialiniai veiksniai neturėjo sąsajos su glikemijos kontrole (p>0,05). Tik 2TCD ir AH sirgo 51,2% tiriamųjų, 20% – papildomai nustatyta 1 lėtinė liga, 15% – 2 , 9,4% – 3 , o 4,4 % – 4. Dažniausiai tiriamieji sirgo ŠKL (KA, ŠN, PV), nutukimu bei LIL. Nustatyta tendencija, kad didesnis gretutinių ligų skaičius siejosi su didesne tikimybe pasiekti glikemijos kontrolę (p = 0,051). Statistiškai dažniau glikemijos kontrolė buvo pasiekta sergant KA (p = 0,016), o tendencija nustatyta su ŠN (p = 0,072) bei PV (p = 0,069). Tyrimo išvados: 1. Skirtumų tarp vyrų ir moterų glikemijos kontrolės pagal antropometrinius ir sociodemografinius veiksnius nenustatyta. Vyrų grupėje HbA1c tikslų pasiekimas koreliavo su mažesnėmis MTL reikšmėmis. 2. Vidutinis tiriamųjų HbA1c rodiklis – 7,1 ± 1,16 %, o individualizuotą glikemijos kontrolę pasiekė 63,1%. Efektyviausiai glikemiją kontroliavo vyresni nei 70 metų tiriamieji, gydyti Babtų PSPC bei turintys didesnę ŠKL riziką. Išsilavinimas, KMI, juosmens apimtis, AKS ir psichosocialiniai veiksniai glikemijos kontrolei įtakos neturėjo 3. Nustatyta tendencija, kad didesnis gretutinių ligų skaičius siejosi su dažnesniu HbA1c tikslų pasiekimu, o reikšmingas ryšys – sergant KA.
Author: Kornelija Pakalnytė Scientific supervisor: lekt. Aurimas Rapalavičius, consultant: doc. dr. Gediminas Urbonas Title: Control of type 2 diabeties in patients with multimorbidity Aim: to evaluate control of diabetes in patients with multimorbidity y target glycated haemoglobin levels and to determine its relationship with the number of chronic diseases. Objectives: To compare target glycated haemoglobin levels in multimorbid women and men according to demographic and anthropometric characteristics. To assess target glycated haemoglobin levels in multimorbid patients. To determine the relationship of target glycated haemoglobin levels to the number of chronic diseases. Methods: A retrospective study was conducted, including 160 patients diagnosed with T2DM, AH, and other chronic diseases. The data were obtained from the“TELELISPA” project. Prior to the analysis, an individualized glycemic target was assigned to each participant. Based on HbA1c values collected at PHCC, participants were divided into two groups: those who achieved their individualized HbA1c target and those who did not. Data were considered statistically significant when p<0.05, a trend when p<0.010. Study results: The study included 160 multimorbid patients (69 men, 91 women) with T2DM and AH, some also had additional chronic diseases. Mean HbA1c was 7.1 ± 1.16 %. Individualized targets were achieved by 63.1 %, non-individualized (HbA1c ≤ 7 %) by 54.5 %. Glycemic control did not differ by sex based on anthropometric or sociodemographic factors (p > 0.05), but in men better control was linked to lower levels LDL (p = 0,045). Best glycemic control was seen in patients >70 years, treated at Babtai PHCC, and with more than low CVD risk (p < 0,05). Education, BMI, WC, BP and psychosocial factors had no effect (p > 0,05). 51.2 % had only T2DM and AH; 20 % had one more chronic disease, 15 % had two, 9.4 % had three, and 4.4 % had four. Most common comorbidities: CVD (AP, HF, AF), obesity, CKD. A trend showed that more comorbidities increased the likelihood of achieving targets (p = 0,051). Significant association was found for AP (p = 0,016), with trends for HF (p = 0,072) and AF (p = 0,069). Study conclusions: No significant differences in glycemic control were found between men and women based on anthropometric or sociodemographic factors. However, in men, better control was associated with lower LDL-C levels. The mean HbA1c was 7.1 ± 1.16 %, and 63.1 % of patients achieved individualized targets. Control was more effective in patients over 70 years old, treated at Babtai PHCC, and those with moderate to very high CVD risk. Education, BMI, WC, blood pressure, and psychosocial factors showed no significant impact. A trend showed that patients with more comorbidities were more likely to achieve glycemic targets. This association was statistically significant for AP.