Reali autopsijų nauda
Recenzentas / Reviewer | |
Konsultantas / Consultant |
Darbo autorė: Sofija Rūta Baltėnaitė Darbo pavadinimas: Reali autopsijų nauda Tikslas: Išsiaiškinti, kokią dalį sudaro „naudingos/nenaudingos“ autopsijos bendrai ir atskirose indikacijų grupėse. Uždaviniai: 1. Surinkti ir išanalizuoti VšĮ LSMU Kauno ligoninėje per 2024 metus atliktų autopsijų indikacijas ir klinikines ir patologines anatomines diagnozes. 2. Kiekvienu atveju įvertinti autopsijos naudą, atvejį priskiriant vienai iš naudingumo kategorijų. Išanalizuoti atvejų pasiskirstymą pagal priskirtą kategoriją bendrai bei atskirose autopsijų indikacijų grupėse. Metodai: Nuasmeninti 2024 metais VšĮ LSMU Kauno ligoninėje atliktų autopsijų duomenys surinkti iš ligoninės elektroninės informacinės sistemos autopsijų protokolų. Autopsijų nauda vertinta kiekvieną atvejį priskiriant prie vienos iš šešių (atitinkamai A, B, C, D, E ir F) naudingumo kategorijų, kur A kategorija reiškia visai nenaudinga, E kategorija – labai naudinga, o F kategorija – naudinga, tačiau dėl duomenų trūkumo autopsijos negalima priskirti tikslesnei kategorijai. Statistinė analizė atlikta naudojant „SPSS Statistics 30.0.0.0“ duomenų paketą. Rezultatai: Iš viso analizuota 74 autopsijų protokolų nuasmeninti duomenys. Daugiausia autopsijų atlikta dėl indikacijos „Mirė asmuo, neišbuvęs stacionare 24 val.“ – 27,0 %; daugiausia autopsijų patenka į naudingumo kategoriją A – 36,5 %. Autopsijų pasiskirstymas pagal naudingumą į bendras grupes („naudingos“ ir „nenaudingos“): „nenaudingos“ – 36,5 %; „naudingos“ – 63,5 %. Išvados: Daugiausia autopsijų LSMU KL atliekama pagal indikaciją „Mirė asmuo, neišbuvęs stacionare 24 val.“ - 27,0 %, o mažiausiai – „Mirė staigiai ir netikėtai“ ir „Mirė po chirurginių intervencijų, diagnostikos ar gydymo procedūrų“ - po 4,1 %. Net 23,0 % autopsijų indikacijos liko nežinomos. Bendrai, 63,5 % visų LSMU KL 2024 metais atliktų autopsijų yra daugiau ar mažiau naudingos, tačiau net 36,5 % nesuteikia jokios naudingos informacijos. Daugiausia „naudingų“ autopsijų buvo tarp tų autopsijų, kurios atliktos pagal indikaciją „Mirė po chirurginių intervencijų, diagnostikos ar gydymo procedūrų“ – 100,0 %, o autopsijų, atliktų dėl indikacijos „Mirė asmuo, neišbuvęs stacionare 24 val.“, buvo statistiškai reikšmingai daugiau „naudingų“, nei tarp autopsijų, atliktų dėl kitų indikacijų (85,0 % šių autopsijų buvo „naudingos“). Negalima tiksliai pasakyti, pagal kurią indikaciją atliekama daugiausiai „nenaudingų“ autopsijų. Tyrimo metu nustatyta, kad autopsijos, atliekamos esant neaiškiai mirties priežasčiai yra mažiausiai naudingos, tačiau tai kelia daugiausia abejonių dėl tesingos duomenų interpretacijos. Tikėtina, kad rezultatų tikslumą galėjo iškreipti dokumentacijos pildymo trūkumai. Praktinės rekomendacijos: Nuodugniai pildyti dokumentaciją, nurodyti, dėl kokios indikacijos atlikta autopsija kiekvienu atveju; skiriant autopsiją esant neaiškiai mirties priežasčiai, pateikti papildomą informaciją.
Author: Sofija Rūta Baltėnaitė Work theme: Benefits of Autopsies Aim: To determine what percentage of autopsies is useful/useless generally and across different indication groups. Goals: 1. Data analysis: collecting and evaluating clinical and pathologo-anatomical diagnoses of autopsies performed at LSMU Kaunas Hospital in the year 2024. 2. Assign a usefulness category to each case. Analyze the frequency of each category among autopsy cases generally and in different indication groups. Methods: Anonymized data was acquired from digital protocols at the Department of Pathological anatomy at LSMU Kaunas hospital of autopsies that were performed in the year 2024. The autopsies were categorized into one of six categories (A, B, C, D, E and F), where A had no practical value, E was the most useful, and F meant useful but a more accurate usefulness category could not be clearly determined. Statistical analysis was done using the “SPSS Statistics 30.0.0.0” software package. Results: Data of 74 autopsies was analyzed. The most common indication was “Death of a person who was inpatient for less than 24 hours” – 20 (27,0 %); the category with most autopsies was A – 27 autopsies fell into this category (36,5 %). Generally, 36,5 % (n = 27) were considered useless, and 63,5 % (n = 47) were considered useful. Conclusions: Most autopsies at LSMU KL were performed with the indication “Death of a person who was inpatient for less than 24 hours” - 27,0 %, least – with the indications “Sudden and unexpected death” and “Death after surgical, diagnostic, or therapeutic procedures” – both 4,1 %. Indications for 23 % of autopsies were left unclear. Generally, 63,5 % of all autopsies performed were useful, but 36,5 % provided no new information. The indication under which the largest amount of autopsies performed were useful was “Death after surgical, diagnostic, or therapeutic procedures” – 100,0 % of autopsies performed because of this indication were useful; and autopsies performed with the indication “Death of a person who was inpatient for less than 24 hours” were statistically significantly more “useful” than performed with other indications – 85,0 % of these autopsies were “useful”. It cannot be easily determined under which indication for performing autopsies fell most “useless” autopsies. Data analysis showed that the indication because of which most “useless” autopsies were performed was “Unclear cause of death” but this raises the most suspicion if the data was interpreted correctly. It is very probable that data accuracy was influenced by the documentation failures. Recommendations: Thorough documentation process is needed, with clear written indications for each autopsy. When the indication to perform an autopsy is an unclear cause of death, additional context should be provided.