Sensorinio apdorojimo jautrumo ir atsako į sukeltą kognityvinį stresą sąsajos

Abstract

Juodytė, M. (2023). Sensorinio apdorojimo jautrumo ir atsako į sukeltą kognityvinį stresą sąsajos (Sveikatos psichologijos bakalauro baigiamasis darbas). Mokslinė vadovė: lekt. Laura Šalčiūnaitė-Nikonovė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. – 51 p. Įvadas. Sensorinio apdorojimo jautrumas- asmenybės bruožas, kuris pasižymi padidėjusiu centrinės nervų sistemos jautrumu bei gilesniu fizinių, socialinių ir emocinių dirgiklių kognityvinu apdorojimu. Aukštą šio bruožo išreikštumą turintys asmenys kitaip reaguoja tiek į neigiamą, tiek į teigiamą aplinkos poveikį, nei mažiau jautrūs asmenys. Nepaisant to, kad keliama hipotezė, jog sensorinio apdorojimo jautrumas gali turėti įtakos individo reakcijai į stresą, pastarąjį dešimtmetį šia tema atliktų empirinių tyrimų rezultatai yra prieštaringi, o tyrimų, nagrinėjančių streso ir SPS ryšį kontroliuojamoje laboratorinėje aplinkoje, trūksta. Tikslas. Ištirti sensorinio apdorojimo jautrumo poveikį atsakui į sukeltą kognityvinį stresą. Metodai. Šiame kvazi- eksperimente, kuris buvo atliekamas „grupės viduje“ dizaino pagrindu, dalyvavo 20 tiriamųjų. Buvo taikomi du tiriamieji poveikiai: Stroop užduoties atlikimas be laiko matavimo (palyginamasis poveikis) ir Stroop užduoties atlikimas per laiką (streso poveikis). Eksperimentui taip pat buvo taikomos atsvaros. Kiekvieno poveikio metu buvo vertinami tiriamųjų atsako į stresą rodikliai – širdies susitraukimų dažnis, subjektyvus streso lygio vertinimas ir pačios Stroop užduoties atlikimo produktyvumas. Rezultatai. Eksperimento metu nebuvo nustatyta, kad sensorinio apdorojimo jautrumas būtų statistiškai reikšmingai susijęs su širdies susitraukimų dažniu ir subjektyviu streso vertinimu. Tačiau sensorinio apdorojimo jautrumas buvo iš dalies susijęs su Stroop užduoties atlikimu, nes asmenys, turintys aukštesnį sensorinio apdorojimo jautrumą, padarė mažiau klaidų palyginimo ir streso poveikio metu (p=<0,05). Sensorinio apdorojimo jautrumo sąsajos su vidutiniu reakcijos laiku ir nespėjimų pas skaičiumi nepasiekė reikšmingumo. Išvada. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad SPS iš dalies yra susijęs su reakcija į sukeltą kognityvinį stresą. Nors tyrimo metu nepastebėti ryšiai tarp SPS ir širdies susitraukimų dažnio ar subjektyviai suvokto streso, jo metu nustatytos sąsajos su užduočių produktyvumu kognityvinio streso metu. Juodytė, M. (2023). Relationships between sensory processing sensitivity and response to induced cognitive stress (Bachelors Thesis in Health Psychology). Supervisor: lect. Laura Šalčiūnaitė-Nikonovė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Health Psychology: Kaunas. – 51 p. Introduction. Sensory processing sensitivity is a personality trait characterized by heightened central nervous system reactivity and deeper cognitive processing of physical, social, and emotional stimuli. Individuals with high expression of this trait exhibit different reactions to both positive and negative environmental influences compared to those with lower sensitivity. Despite the hypothesis that sensory processing sensitivity affects an individual's response to stress, the results of empirical studies conducted on this topic in the last decade are contradictory, and there is a scarcity of studies examining the relationship between stress and SPS in a controlled laboratory environment. Purpose. This study aimed to investigate the effects of sensory processing sensitivity on the response to induced cognitive stress. Methods. Twenty participants took part in this quasi-experiment, using a "within-group" design. Two exploratory effects were applied: untimed Stroop task performance (comparison effect) and timed Stroop task performance (stress effect). The experiment was counterbalanced. During each exposure, the participants' response to stress was assessed by measuring heart rate, subjective stress level, and performance of the Stroop task. Results. Sensory processing sensitivity was not found to be statistically significantly related to heart rate and subjective stress assessment. However, sensory processing sensitivity was partially related to Stroop task performance, as individuals with higher sensory processing sensitivity made fewer errors during comparison and stress exposures (p=<0.05). The associations of sensory processing sensitivity with mean reaction time and number of response failures did not reach significance. Conclusion. The results of this study suggest that sensory processing sensitivity is partially related to the response to induced cognitive stress. While the study did not observe a relationship between sensory processing sensitivity and heart rate or subjectively perceived stress, it did find associations with task productivity.