Adherence to Diagnostic and Treatment Guidelines: Challenges and Solutions in Clinical Practice

Diagnostinių ir gydymo gairių laikymasis: iššūkiai ir sprendimai klinikinėje praktikoje. Tikslas: Apžvelgti ir įvertinti iššūkius bei sprendimus, susijusius su diagnostikos ir gydymo gairių laikymusi klinikinėje praktikoje, ypatingą dėmesį skiriant sparčiojo sveikimo programose (ERAS) ir susijusioms anesteziologijos gairėms. Uždaviniai: 1. Nustatyti dažniausias diagnostikos ir gydymo gairių laikymosi kliūtis, ypač sparčiojo sveikimo programose (ERAS) ir perioperacinės priežiūros srityse. 2. Išnagrinėti pagrindinius veiksnius, lemiančius nesilaikymą gairių. 3. Išanalizuoti, kaip klinikinių gairių, ypač sparčiojo sveikimo programose (ERAS) protokolų, laikymasis (arba nesilaikymas) veikia pacientų rezultatus, priežiūros kokybę ir bendrą sveikatos priežiūros efektyvumą. 4. Apžvelgti esamas strategijas ir intervencijas, skirtas pagerinti klinikinių gairių laikymąsi įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose. Metodai: Literatūros apžvalga. Paieška atlikta „PubMed“ ir „Google Scholar“ duomenų bazėse (2025 m. lapkričio mėn. - 2026 m. vasario mėn.) naudojant konkrečius terminus. Įtraukti anglų kalba atlikti tyrimai (2011-2025 m.) apie kliūtis, rezultatus ir sprendimus laikantis gairių. Iš viso įtrauktos 77 publikacijos. Rezultatai: Rekomendacijų laikymasis sparčiojo sveikimo programose ir anesteziologijos srityje yra panašus ir svyruoja nuo 10 iki 97%. Reikšmingai dažniau rekomendacijų laikomasi priešoperaciniu (90,9%) ir intraoperaciniu (89,9%) etapais, tačiau žymiai rečiau - pooperaciniu laikotarpiu, kur rekomendacijos nutraukti intraveninių skysčių skyrimą pirmąją parą po operacijos laikomasi tik 10,4%). Pagrindinės kliūtys laikytis rekomendacijų: personalo trūkumas, žinių spragos (informuotumo / mokymų stoka), požiūrio problemos (nesutarimai, inercija), bloga daugiadalykės komandos (MDT) komunikacija, gynybinė pozicija priimant gydymo taktikos sprendimus, ir gairių sudėtingumas. Tokios intervencijos kaip audito - grįžtamasis ryšys, medicininių įrašų elektroninių formų diegimas (EMR) ir personalo mokymai reikšmingai pagerina rekomendacijų laikymosi rodiklius (nuo 52,4 iki 67,3 %, p < 0,001). Didesnis rekomendacijų laikymasis susijęs su sumažėjusia komplikacijų rizika (nuo 31,5 iki 14,6 %, p ≤ 0,05), trumpesne hospitalizacijos trukmę (nuo 10,1 iki 6,9 dienos) ir mažesniu mirštamumu (iki 42 %), kartu didėjant ir ekonominei naudai. Išvados: 1. Gydytojai klinicistai dažnai susiduria su kliūtimis laikytis gairių, ypač sparčiojo sveikimo programose (ERAS) ir perioperacinės / anesteziologinės priežiūros srityse, kur žinių spragos (informuotumo stoka, mokymo trūkumai), požiūrio problemos (nesutarimai, klinikinė inercija), prasta daugiadisciplininės komandos (MDT) komunikacija, gynybinis medicininių sprendimų priėmimas ir sisteminis išteklių trūkumas išlieka dažni reiškiniai. 2. Gairių nesilaikymas kyla dėl daugiafaktorinių veiksnių, tokių kaip gydytojų nepritarimas rekomendacijoms, bendra inercija, kai pirmenybė teikiama klinikinei patirčiai, o ne protokolams, pacientų rekomendacijų nesilaikymas dėl nepakankamo apmokymo, gairių sudėtingumas / individualizacijos stoka ir aplinkos spaudimas (dideli krūviai, laiko apribojimai). 3. Prastas sparčiojo sveikimo programose (ERAS) ir perioperacinių gairių laikymasis žymiai pablogina pacientų rezultatus: didėja pooperacinių komplikacijų skaičius, ilgėja hospitalizacijos trukmė, auga pakartotinių hospitalizacijų skaičius ir išlaidas dėl bereikalingų tyrimų. Visapusiškas rekomendacijų laikymasis lemia žemesnius komplikacijų ir mirštamumo rodiklius. 4. Veiksmingos strategijos rekomendacijų laikymuisi didinti apima audito - grįžtamąjį ryšį, medicininių įrašų elektronizacijos/klinikinių sprendimų strategijos (EMR/CDS) standartizavimą ir daugialypį mokymą, organizuojamą klinikinių lyderių. Rekomendacijos: 1. Dvigubi popieriniai EMR kontroliniai sąrašai. Vėliau įkelti / nuskaityti į EMR naudojant atitinkamą skaitmeninį ERAS šabloną. 2. Įtraukti MDT peržiūrą į rytinius skyriaus posėdžius, siekiant patikrinti, kaip laikomasi ERAS gairių. 3. Siekiant padidinti dviejų ankstesnių rekomendacijų veiksmingumą, rezultatus kiekvieną savaitę demonstruoti Greenie lentose.

Adherence to Diagnostic and Treatment Guidelines: Challenges and Solutions in Clinical Practice. Aim: To review and evaluate the challenges and solutions associated with adherence to diagnostic and treatment guidelines in clinical practice, with particular emphasis on ERAS and related anesthesiology guidelines. Objectives: 1. To identify the most frequent barriers to adherence to diagnostic and treatment guidelines, particularly in ERAS and perioperative care. 2. To examine the underlying factors that contribute to non-adherence. 3. To analyze how adherence (or non-adherence) to clinical guidelines, especially ERAS protocols, affects patient outcomes, quality of care, and overall healthcare efficiency. 4. To review existing strategies and interventions aimed at improving adherence to clinical guidelines in various healthcare settings. Methodology: Literature review. PubMed and Google Scholar were searched (November 2025-February 2026) using specified terms. English studies (2011-2025) on barriers, outcomes, and solutions to guideline adherence were included. 77 articles reviewed total for this thesis. Results: Adherence to ERAS protocols varies widely, with anesthesiology guidelines showing similar gaps (10%-97%). Compliance is consistently higher in preoperative (90.9%) and intraoperative (89.9%) phases, but significantly lower postoperatively, with rates as low as 10.4% for POD1 fluid discontinuation. Key barriers: staffing shortages, knowledge gaps (lack of awareness/training), attitude issues (disagreement, inertia), poor MDT communication, defensive medical decision making, and guideline complexity. Interventions such as audit-feedback, EMR integration, and education significantly improved adherence (52.4% to 67.3%, p<0.001). Higher adherence was associated with reduced complications (31.5% to 14.6%, p≤0.05), shorter LOS (10.1 to 6.9 days), and lower mortality rates (up to 42%), together with economic benefits. Conclusions: 1. Clinicians face frequent impediments to guideline adherence, most notably in ERAS and perioperative/anesthesiology care, where knowledge gaps (lack of awareness, training deficits), attitude issues (disagreement, clinical inertia), poor MDT communication, defensive medical decision making, and systemic resource shortages remain common. 2. Non-adherence arises from multifactorial factors including clinician disagreement with recommendations, generational inertia favoring experience over protocols, patient non-compliance due to inadequate education, guideline complexity/lack of individualization, and environmental pressures (high volumes, time constraints). 3. Low adherence to ERAS and perioperative guidelines significantly worsens patient outcomes, increasing postoperative complications, prolonging LOS, elevating readmissions, and inflating costs through unnecessary testing. High compliance results in less complications and lower mortality. 4. Effective strategies include audit-feedback, EMR/CDS standardization and multifaceted education amplified by clinical leaders. Recommendations: 1.Dual Paper-EMR Checklists. Later upload/scan to EMR using matching digital ERAS template. 2.Incorporate MDT review into morning department meetings to audit ERAS guideline adherence. 3.Display weekly "Greenie Boards" to increase effectiveness of the two previous recommendations.