Gramneigiamų monobakteriemijų duomenų analizė LSMU Intensyviosios terapijos klinikos Centriniame reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje 2014–2015 m.

Darbo tikslas. Išanalizuoti gramneigiamų monobakteriemijų (GNMB) duomenis LSMU Intensyviosios terapijos klinikos Centriniame reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje 2014–2015 m. laikotarpiu. Darbo uždaviniai: 1) išsiaiškinti gramneigiamų monobakteriemijų rizikos veiksnius, sukėlėjus ir jų jautrumą antibiotikams; 2) ištirti gramneigiamos monobakteriemijos ir sepsio išsivystymo sąsajas; 3) ustatyti pirminių ir antrinių gramneigiamų monobakteriemijų dažnius ir pastarųjų vyraujančius židinius; 4) ištirti gramneigiamų monobakteriemijų gydymo taktiką: antibiotikų skyrimo laikas, empirinio gydymo tinkamumas; 5) nustatyti gramneigiamų monobakteriemijų komplikacijas ir baigtis bei rizikos veiksnius mirštamumui. Tyrimo metodika. Atlikta retrospektyvi 2014 ir 2015 m. LSMU Centrinės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus (ITS) pacientų, kuriems buvo nustatyta bakteriemija, ligos istorijų duomenų analizė. Buvo renkami duomenys apie: demografiją, diagnozes, patekimo į ITS būdus, invazines procedūras, lovadienių ligoninėje ir ITS trukmę, sukėlėjus, infekcijos šaltinius, antibiotikų paskyrimo laiką, empirinio gydymo tinkamumą, komplikacijas ir baigtis. Statistinė analizė atlikta naudojantis „IBM SPSS Statistics 23“ ir „Microsoft Excel 2013“ programinėmis įrangomis. Rezultatai. Išanalizuotos 68 pacientų su GNMB ligos istorijos. GNMB nustatyta 41 (60,3 %) vyrui ir 27 (39,7 %) moterims. Vidutinis pacientų amžius (± standartinis nuokrypis) – 62,0 ± 18,5 m., trukmė ligoninėje – 19,3 ± 23,8 d., trukmė ITS – 7,3 ± 9,1 d. Lėtinių gretutinių susirgimų turėjo 51 (75 %) pacientas. Taikytos šios invazinės procedūros: endotrachėjinė intubacija (n = 61, 89,7 %, p < 0,001), CVK (n = 58, 85,3 %, p < 0,001), šlapimo pūslės kateterizacija (n = 63, 92,6 %, p < 0,001). Nustatyti bakteriemijos šaltiniai: šlapimo takai (n = 15, 22,1 %), pilvo ertmė (n = 13, 19,1 %), plaučiai (n = 11, 16,2 %), oda ir minkštieji audiniai (n = 8, 11,8 %), kateteris (n = 1, 2 %), šaltinis nenustatytas (n = 20, 29,4 %). GNMB sukėlėjai – E.coli (n = 24, 35,3 %), K.pneumoniae (n =13; 19,1 %), Acinetobacter spp. (n = 8, 11,8 %), S.marcescens (n = 7, 10,3 %), Proteus spp. (n = 4, 5,9 %), P.aeruginosa (n = 4, 5,9 %), Enterobacter (n = 3, 4,4 %), kiti (n = 5, 7,4 %). 38–iose ligos istorijose (55,9 %) nenurodytas pradinės antibiotiko dozės suleidimo laikas. 43 pacientai (63,2 %) gavo tinkamą empirinį gydymą antibiotikais, 25 (36,8 %) – netinkamą (p = 0,04). GNMB sukėlėjų atsparumas ampicilinui – 90,4 %, cefotaksimui – 85,3 %, jautrumas ertapenemui – 91,7 %, amikacinui – 80,4 %, meropenemui – 76,3 %, imipenemui – 76,3 %. Dauginis atsparumas antibiotikams nustatytas 34 iš 68 sukėlėjų (50 %). GNMB komplikacijos: sepsinis šokas (n = 56, 82,4 %, p < 0,001), DODS (n = 35, 51,5 %), ūminis ar paūmėjęs LIFN su hemodializės poreikiu (n = 28, 41,2 %). GNMB mirštamumas siekė 76,5 % (n = 52). Sepsinis šokas (ŠS – 2,57, PI 1,15 – 5,77, p = 0,001), ūminis ar paūmėjęs lėtinis IFN su hemodializės poreikiu (ŠS – 1,32, PI 1,03 – 1,7, p = 0,045), DPV (ŠS – 2,18, PI 0,88 – 5,37, p = 0,015), aukštesnis SOFA balų skaičius (PI 2,87 – 7,04, p < 0,001) ir DODS (ŠS – 2,7, PI 1,83 – 4,02, p < 0,001) – pacientų su GNMB rizikos veiksniai mirštamumui. Atlikus daugiamatę analizę, nustatyta, kad DODS (ŠS – 0,07, PI 0,008 – 0,587, p = 0,015) ir aukštesnis SOFA balų skaičius (ŠS – 1,28, PI 1,06 – 1,55, p = 0,011) yra nepriklausomi mirštamumo rizikos veiksniai pacientams su GNMB. Išvados: Lėtiniai gretutiniai susirgimai ir dažnas invazinių procedūrų taikymas – GNMB rizikos veiksniai ITS. Dažniausi GNMB sukėlėjai: E.coli, K.pneumoniae ir Acinetobacter spp. GNMB sukėlėjai didžiausią atsparumą turėjo ampicilinui ir cefotaksimui, o didžiausią jautrumą – amikacinui ir karbapenemams. Dauginis atsparumas antibiotikams nustatytas pusei sukėlėjų. Visi GNMB pacientai atitiko sepsio kriterijus, o sepsinis šokas išsivystė 56 iš 68 pacientams. Dažniausi GNMB šaltiniai: šlapimo takai, pilvo ertmė ir plaučiai, kai tuo tarpu beveik trečdaliui šaltinis nenustatytas. Daugiau nei pusėje ligos istorijų nenurodytas pradinės antibiotiko dozės suleidimo laikas. Daugiau pacientų gavo tinkamą empirinę antibiotikoterapiją nei netinkamą. GNMB komplikacijos: sepsinis šokas, DODS, ūminis ar paūmėjęs lėtinis IFN. GNMB mirštamumas – 76,5 %. Sepsinis šokas, DPV, IFN su hemodializės poreikiu, aukštesnis SOFA balų skaičius ir DODS – GNMB rizikos veiksniai. Aukštesnis SOFA balų skaičius ir DODS – nepriklausomi rizikos veiksniai mirštamumui tarp GNMB pacientų.

Objective. To analyse GNMB data in Lithuanian University of Health Sciences Intensive care clinics Central reanimation and intensive care unit during 2014–2015 years. Tasks: 1) to find out GNMB risk factors, causative microorganisms and their sensitivity to antibiotics; 2) to examine the associations between GNMB and sepsis development; 3) to identify rates and infection sources of primary and secondary GNMB; 4) to investigate GNMB treatment tactics: administration time of first antibiotics dose and appropriateness of empiric antibiotic therapy; 5) to identify complications, outcomes and risk factors for mortality in patients with GNMB. Methods. A retrospective study of medical records of patients with bacteremia in Lithuanian University of Health Sciences Intensive care clinics Central reanimation and intensive care unit during 2014–2015 has been carried out. Data were collected about: demographics, diagnoses, entering ways to ICU, invasive procedures, bed–days in hospital and ICU, causative microorganisms, sources of infection, administration time of antibiotics, appropriateness of empiric antibiotic therapy, complications and outcomes. Statistical analysis was done using „IBM SPSS Statistics 23“ and „Microsoft Excel 2013“ software. Results. 68 patients with GNMB medical records has been analyzed. Of these, 41 (60,3 %) were male and 27 (39,7 %) were female. Mean patients age (± standard deviation) was 62,0 ± 18,5 years, mean bed–days in hospital - 19,3 ± 23,8 days, in ICU – 7,3 ± 9,1 days. 51 (75 %) patients had chronic comorbid disease. These invasive procedures were applied: endotracheal intubation (n = 61, 89,7 %, p < 0,001), central venous catheterization (n = 58, 85,3 %, p < 0,001), urinary tract catheterization (n = 63, 92,6 %, p < 0,001). Identified sources of infection: urinary tract (n = 15, 22,1 %), abdominal cavity (n = 13, 19,1 %), lungs (n = 11, 16,2 %), skin and soft tissues (n = 8, 11,8 %), katheter (n = 1, 2 %), source not identified (n = 20, 29,4 %). GNMB causative microorganisms: E.coli (n = 24, 35,3 %), K.pneumoniae (n = 13; 19,1 %), Acinetobacter spp. (n = 8, 11,8 %), S.marcescens (n = 7, 10,3 %), Proteus spp. (n = 4, 5,9 %), P.aeruginosa (n = 4, 5,9 %), Enterobacter (n = 3, 4,4 %), others (n = 5, 7,4 %). The administration time of first dose of antibiotic was not recorded in 55,9 % (n = 38) cases. 43 patients (63,2 %) got appropriate empiric treatment, 25 (36,8 %) – inappropriate (p = 0,04). GNMB causative microorganisms resistance to ampicillin was 90,4 %, to cefotaxime – 85,3 %, susceptibility to ertapenem was 91,7 %, amikacin – 80,4 %, meropenem – 76,3 %, imipenem – 76,3 %. Multi drug resistance was found in 34 (50 %) causative microorganisms. GNMB complications: septic shock (n = 56, 82,4 %, p < 0,001), MODS (n = 35, 51,5 %), acute renal failure or exacerbation of chronic kidney disease with need of hemodialysis (n = 28, 41,2 %). GNMB mortality was 76,5 % (n = 52, p < 0,001). Septic shock (OR – 2,57, CI 1,15 – 5,77, p = 0,001), acute renal failure or exacerbation of chronic kidney disease with need of hemodialysis (OR – 1,32, CI 1,03 – 1,7, p = 0,045), mechanical ventilation (OR – 2,18, CI 0,88 – 5,37, p = 0,015), higher SOFA score (CI 2,87 – 7,04, p < 0,001) and MODS (OR – 2,7, CI 1,83 – 4,02, p < 0,001) were risk factors for mortality in patients with GNMB. In multivariate analysis, it was found that MODS (OR – 0,07, CI 0,008 – 0,587, p = 0,015) and higher SOFA score (OR – 1,28, CI 1,06 – 1,55, p = 0,011) are independent risk factors for mortality in patients with GNMB. Conclusions. Chronic comorbidities and frequent use of invasive procedures were found to be risk factors for GNMB. E.coli, K.pneumoniae and Acinetobacter spp. were the most common GNMB causative microorganisms. GNMB causative microorganisms had highest resistance to ampicillin and cefotaxime, highest susceptibility to amikacin and carbapenems. Multi drug resistance were found in half of causative microorganisms. All GNMB patients met sepsis criteria, while septic shock developed in 56 from 68 cases. Urinary tract, abdominal cavity and lungs were most common sources of infection in patients with GNMB, while almost in one third of cases the source was not identified. Administration time of first dose of antibiotics was not recorded in more than half patient’s records. More patients got appropriate than inappropriate initial antibiotic therapy. GNMB complications: septic shock, MODS, acute renal failure or exacerbation of chronic kidney disease with need of hemodialysis. GNMB mortality rate was 76,5 %. Mechanical ventilation, acute renal failure or exacerbation of chronic kidney disease with need of hemodialysis, higher SOFA score and MODS were found to be risk factors for mortality in patients with GNMB. Higher SOFA score and MODS were found to be independent risk factos for mortality in patients with GNMB.