Nerimo ir depresijos simptomų bei miego sutrikimų raiška patyrusių pirmą ir kartotinį širdies ir kraujagyslių įvykį pacientų tarpe
Brazytė, Gustė |
Recenzentas / Reviewer |
Gustė Brazytė. Nerimo ir depresijos simptomų bei miego sutrikimų raiška patyrusių pirmą ir kartotinį širdies ir kraujagyslių įvykį pacientų tarpe. Tyrimo tikslas: nustatyti ir įvertinti nerimo ir depresijos simptomų bei miego sutrikimų raišką tarp pacientų, patyrusių pirmą ir kartotinį širdies ir kraujagyslių įvykį. Uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti tiriamųjų, patyrusių pirmą ir kartotinį širdies ir kraujagyslių įvykį, sociodemografines charakteristikas bei su liga susijusius veiksnius. 2. Nustatyti ir įvertinti nerimo simptomų pasireiškimą tarp pacientų, patyrusių pirmą ir kartotinį širdies ir kraujagyslių įvykį. 3. Nustatyti ir įvertinti depresijos simptomų pasireiškimą tarp pacientų, patyrusių pirmą ir kartotinį širdies ir kraujagyslių įvykį. 4. Nustatyti ir įvertinti miego sutrikimų pasireiškimą tarp pacientų, patyrusių pirmą ir kartotinį širdies ir kraujagyslių įvykį. 5. Nustatyti ir įvertinti galimybę patirti nerimo ir depresijos simptomus bei miego sutrikimus esant pirmam ir kartotiniam širdies ir kraujagyslių įvykiui. Metodai: tiriamieji pildė anonimines anketines apklausas, sudarytas iš sociodemografinio klausimyno, generalizuoto nerimo sutrikimo skalės (GAD-7), paciento sveikatos klausimyno (PHQ-9) ir nemigos sunkumo indekso (ISI). Analizei naudota IBM SPSS Statistics 29.0. Tyrimo dalyviai: ≥ 18 m., su anksčiau nediagnozuotais psichikos sutrikimais, patyrę ūminį koronarinį sindromą ir stacionarizuoti LSMUL KK su TLK-10-AM diagnozėmis I20.0, I21.0–I21.4. Tyrimo rezultatai: tyrime dalyvavo 110 asmenų: 56,4 % patyrė pirmąjį, 43,6 % – kartotinį širdies ir kraujagyslių įvykį. Pirmojo įvykio tiriamieji – jaunesni (vid. 68,47 m.), labiau išsimokslinę (vid. 12,93 m.), dažniau buvo dirbantys ir turėjo neseniai diagnozuotą kardiologinį susirgimą. Kartotinio įvykio – vyresni (vid. 73,58 m.), mažiau išsimokslinę (vid. 11,73 m.), dažniau nedirbantys, su seniau diagnozuotu kardiologiniu susirgimu. Nerimo simptomus patyrė 34,5 % tiriamųjų, dažniausiai lengvus. Po kartotinio įvykio nerimo simptomai dažniau pasireiškė moterims ir vienišiems. Depresijos simptomai nustatyti 66,4 % dalyvių, vidutinio sunkumo ir sunkūs simptomai dažniau fiksuoti vyresniems ir nedirbantiems asmenims pirmojo įvykio grupėje. Po kartotinio įvykio depresijos simptomai dažnesni moterims ir nedirbantiems. Miego sutrikimai pasireiškė 58,1 % tiriamųjų, dažniau lengvo sunkumo, o po kartotinio įvykio reikšmingai dažniau moterims. Vidutinio sunkumo ir sunkių depresijos simptomų galimybė didesnė po pirmo įvykio. Išvados: kartotinį įvykį patyrę tiriamieji dažniau vyresni, mažiau išsimokslinę, nedirbantys, turėję ankstesnį kardiologinį susirgimą. Nerimo simptomus patyrė daugiau nei trečdalis, po kartotinio įvykio dažniau moterys ir vieni gyvenantys. Lengvi depresijos simptomai dažnesni po kartotinio įvykio, moterims ir nedirbantiems tiriamiesiems, tačiau sunkesni po pirmojo, vyresnio amžiaus ir nedirbantiems. Miego sutrikimai nustatyti daugiau nei pusei tiriamųjų, dažniau po kartotinio įvykio moterims. Vidutinio sunkumo ir sunkių depresijos simptomų galimybė didesnė po pirmojo įvykio.
Gustė Brazytė. Anxiety, Depressive Symptoms, and Sleep Disturbances in Patients with First and Recurrent Cardiovascular Events Research Aim: To assess and compare the expression of anxiety and depression symptoms and sleep disturbances among patients who experienced a first or recurrent cardiovascular event. Objectives: 1. To assess sociodemographic and disease-related factors in patients with first and recurrent cardiovascular events. 2. To assess anxiety symptoms in patients with first and recurrent cardiovascular events. 3. To assess depressive symptoms in patients with first and recurrent cardiovascular events. 4. To assess sleep disturbances in patients with first and recurrent cardiovascular events. 5. To evaluate the likelihood of experiencing anxiety, depression symptoms, and sleep disturbances depending on whether the cardiovascular event was first-time or recurrent. Methods: Participants completed an anonymous questionnaire of a sociodemographic form, the Generalized Anxiety Disorder Scale (GAD-7), the Patient Health Questionnaire (PHQ-9), and the Insomnia Severity Index (ISI). Data were analyzed using IBM SPSS Statistics version 29.0. Participants: The study included participants aged 18 or over without prior psychiatric diagnoses, who experienced an acute coronary syndrome and were hospitalized in the Department of Cardiology at LUHS Kaunas Clinics with the following ICD-10-AM diagnoses: I20.0, I21.0–I21.4. Results: A total of 110 individuals participated: 56,4% had a first cardiovascular event, while 43.6% experienced a recurrent one. First-event patients were younger (mean 68,47 years), more educated (mean 12,93 years), more likely to be employed, and earlier history of cardiovascular disease. Recurrent-event patients were older (mean 73,58 years), with lower education levels (mean 11,73 years), more often unemployed, and with older cardiac history. Anxiety symptoms were reported by 34,5 %, mostly mild, and more common in women and those living alone after a recurrent event. Depression symptoms were observed in 66,4%, more frequently after a recurrent event, though moderate to severe symptoms were more common after the first. Sleep disturbances affected 58,1% of participants, mostly mild, and were more frequent in women after a recurrent event. The likelihood of experiencing moderate to severe depression symptoms was significantly higher after the first cardiovascular event (p < 0,05). Conclusions: Participants with a recurrent event were more likely to be older, less educated, unemployed, and have earlier history of cardiac disease. One-third reported anxiety symptoms, more often women and those living alone, after recurrent events. Mild depression symptoms were more frequent after a recurrent event, mainly among women and unemployed participants, whereas more severe symptoms were more common after the first event, especially among older and unemployed individuals. Sleep disturbances affected over half, more frequently women, after recurrent events. Higher likelihood of moderate to severe depression followed the first cardiovascular event.