The Prevalence of Cardiovascular Diseases Risk Factor and Their Associations with Lifestyle Patterns among The Adult Population in Accra, Ghana
Okai, Elsie Darkowah |
Recenzentas / Reviewer |
Tikslas: Įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių (aukšto kraujospūdžio, lipidų sutrikimų, diabeto, nutukimo) paplitimą ir jų sąsajas su gyvenimo būdo modeliais (mityba, fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholio vartojimas, neteisėti narkotikai) tarp suaugusių Akros gyventojų. Gana.
Tikslai: 1. Įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnių (RD) (aukšto kraujospūdžio, lipidų kiekio sutrikimų, cukrinio diabeto, nutukimo) paplitimą tarp suaugusių Akros gyventojų. 2. Nustatyti tyrimo dalyvių gyvenimo būdo modelius (mityba, fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholio ir nelegalių narkotikų vartojimas). 3. Palyginti ŠKL paplitimą ir gyvenimo būdo modelius skirtingose socialinių demografinių tyrimų grupėse. 4. Ištirti ŠKL RF ir gyvenimo būdo modelių sąsajas tarp tyrimo respondentų.
Metodai: atliktas skerspjūvio tyrimas naudojant internetinę anketą. Klausimynas buvo naudojamas siekiant nustatyti savo pačių pateiktus ir įvertintus sveikatos bei gyvenimo būdo ypatumus ir elgesį – rūkymą, fizinį aktyvumą, alkoholio vartojimą, mitybą ir nelegalius narkotikus tarp tyrimo dalyvių bei kitus veiksnius. Statistinei analizei buvo naudojama aprašomoji kiekybinė analizė, Chi kvadrato analizė ir koreliacinė analizė.
Rezultatai: Tyrime dalyvavo 177 dalyviai, kurių amžius nuo 30 iki 75 metų. Svarbi išvada buvo reikšmingas ryšys tarp sociodemografinių grupių ir rizikos veiksnių paplitimo bei gyvenimo būdo modelių. Tai rodo, kad tam tikros sociodemografinės charakteristikos gali turėti įtakos tikimybei, kad asmenys turės specifinių rizikos veiksnių ir gyvenimo būdo modelius, todėl svarbu atsižvelgti į socialinius ir demografinius veiksnius siekiant suprasti sveikatos rezultatus. Išvados atskleidžia reikšmingą širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių, įskaitant aukštą kraujospūdį, lipidų sutrikimus, diabetą ir nutukimą, paplitimą tarp apklaustų gyventojų. Be to, tyrime pabrėžiami įvairūs gyvenimo būdo modeliai, įskaitant alkoholio vartojimą, rūkymą, nelegalių narkotikų vartojimą, fizinį aktyvumą ir mitybos įpročius. Be to, pažymima, kad atsakymai buvo vienodai pasiskirstę tarp tyrime dalyvavusių vyrų ir moterų, o tai rodo subalansuotą lyčių atstovavimą.
Išvada: Baigiamajame darbe pateikiamas išsamus supratimas apie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius ir gyvenimo būdus tarp gyventojų Akroje, Ganoje. Jame pabrėžiamas tikslinių intervencijų ir iniciatyvų poreikis sprendžiant keičiamus rizikos veiksnius, skatinant sveiką gyvenseną ir gerinant prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų. Spręsdami sudėtingą demografinių, socialinių ir ekonominių ir gyvenimo būdo veiksnių sąveiką, politikos formuotojai ir sveikatos priežiūros specialistai gali siekti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų naštą ir pagerinti gyventojų sveikatos rezultatus Akroje, Ganoje.
Aim: To assess the prevalence of cardiovascular disease risk factors (high blood pressure, lipid disorders, diabetes, obesity) and their associations with lifestyle patterns (diet, physical activity, smoking, alcohol consumption, illicit drugs) among the adult population in Accra, Ghana. Objectives: 1. To assess the prevalence of cardiovascular disease (CVD) risk factors (RFs) (high blood pressure, lipid disorders, diabetes mellitus, obesity) among the adult population of Accra. 2. To determine lifestyle patterns (diet, physical activity, smoking, alcohol, and illicit drugs consumption) of the study participants. 3. To compare the prevalence of CVD RFs and lifestyle patterns in different socio demographic study groups. 4. To explore associations of CVD RFs and lifestyle patterns among respondents of the study. Methods: A cross-sectional study was carried out using an online questionnaire. The questionnaire was used to determine self-reported and rated health, and lifestyle characteristics and behaviours - smoking, physical activity, alcohol use, diet, and illicit drugs among study participants and other factors. For statistical analysis, descriptive quantitative analysis, Chi-square analysis and Correlation Analysis was used. Results: The study involved 177 participants aged between 30 and 75. An important finding was the significant relationship observed between sociodemographic groups and the prevalence of risk factors and lifestyle patterns. This suggests that certain sociodemographic characteristics may influence the likelihood of individuals exhibiting specific risk factors and lifestyle patterns, highlighting the importance of considering social and demographic factors in understanding health outcomes. The findings reveal significant prevalence rates of cardiovascular risk factors, including high blood pressure, lipid disorders, diabetes mellitus, and obesity, among the surveyed population. Additionally, the study highlights various lifestyle patterns, including alcohol consumption, smoking, illicit drug use, physical activity, and dietary habits. Additionally, it's noted that responses were equally distributed between male and female participants in the study, indicating balanced representation across genders. Conclusion: The thesis provides a comprehensive understanding of cardiovascular disease risk factors and lifestyle patterns among the population in Accra, Ghana. It highlights the need for targeted interventions and initiatives to address modifiable risk factors, promote healthy lifestyles, and improve access to healthcare services. By addressing the complex interplay of demographic, socioeconomic, and lifestyle factors, policymakers and healthcare professionals can work towards reducing the burden of cardiovascular diseases and improving population health outcomes in Accra, Ghana.