NI PK Streso ligų skyrius (11.15.04)

Įvadas. Mokomojoje knygoje pateikiamos Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamojo magistro darbo (BMD) rengimo rekomendacijos. Dokumentas apibrėžia darbo planavimo, tyrimų etikos, metodologinių reikalavimų ir mokslinės komunikacijos principus, užtikrinančius akademinę kokybę ir tyrimų patikimumą. [...]

Introduction: Increased lifespan is often linked to age-related diseases and reduced quality of life. Imeglimin a novel antidiabetic type Il drug also has neuroprotective effect against stroke - induced injury in mitochondria - dependent manner. Therefore, we tested the effect of Imeglimin on the isolated Wistar rat heart, kidney and liver mitochondrial respiration rate and reactive oxygen species (ROS) generation.

Methods: We evaluated the effect of Imeglimin on isolated Wistar rat heart, kidney, and liver mitochondrial respiration and ROS generation (fluorometrically using Amplex Red).

Results: Our findings indicate that Imeglimin (10, 50, and 100 pM) significantly reduced NADH-linked leak respiration in isolated mitochondria from the heart, kidney, and liver. Regarding oxidative phosphorylation (OXPHOS), all concentrations of Imeglimin reduced NADH-linked respiration in heart mitochondria, while in kidney mitochondria, this decline was specific to the 10 and 50 uM doses. Notably, Imeglimin had no impact on the OXPHOS rate in liver mitochondria. In contrast, no significant effect was observed in succinate-linked respiration of the tested tissues mitochondria. Furthermore, 100 uM of Imeglimin increased ROS generation in heart mitochondria in the presence of both complexes' substrates and Antimycin A.

Conclusion: Altogether, these results indicate that Imeglimin inhibits NADH-linked respiration and had profound effect on heart mitochondrial comparing with kidney and liver mitochondrial respiration.

Background: Early tumor-promoting events in skin carcinogenesis are characterized by increased keratinocyte proliferation, epidermal hyperplasia, and architectural alterations of the skin. Natural bioactive compounds with antiproliferative properties may represent promising chemopreventive strategies. C-phycocyanin (C-PC), a cyanobacteria - derived biliprotein, has demonstrated cytostatic and anti-inflammatory effects in experimental models (1-2). However, its topical delivery and influence on early tumor promotion require further investigation. Aim(s): To evaluate whether C-PC-loaded transfersomes modulate early proliferation- and dysplasiaassociated alterations in a mouse DMBA/TPA model of skin tumor promotion. Methods: Experimental skin carcinogenesis was induced using a classical DMBA/TPA initiation– promotion protocol. Animals were treated with C-PC-loaded transfersomes, empty transfersomes, or cancerogenic formulations. Histological assessment included epidermal thickness, rete ridge depth, and dysplasia grading. Immunohistochemical analysis of Ki-67 expression was performed separately in basal and suprabasal epidermal layers. Correlation analysis between suprabasal Ki-67 index and histopathological parameters was conducted. Statistical analysis included Welch’s ANOVA with Games–Howell post hoc test, Kruskal–Wallis analysis, and Spearman correlation (p < 0.05). Results: Tumor promotion induced marked epidermal hyperplasia, increased rete ridge formation, and elevated Ki-67 expression extending into suprabasal layers. Treatment with C-PC-loaded transfersomes significantly reduced epidermal thickness and suprabasal proliferative activity compared to untreated promoted skin. Suprabasal Ki-67 index positively correlated with epidermal thickness, rete ridge depth, and dysplasia grade, indicating its sensitivity as a marker of early pathological proliferation. Conclusion: Topical delivery of C-PC via transfersomes was associated with attenuation of early proliferative and structural alterations during skin tumor promotion in this experimental model. Further studies are required to clarify the underlying mechanisms and to determine their potential relevance in long-term chemopreventive strategies.

Background: Three-dimensional printing (3DP) is a promising technology for advancing pharmaceutical research by enabling the production of personalized drug products. However, its progress has been hindered by the conventional trial-and-error approach to excipient selection and optimization. Therefore, the objective of this study was to develop and apply an in silico framework as a rapid and reliable predictive screening tool for the rational design of 3D-printed drug delivery systems (3D-DDS). Methods: In this study, blend module was employed to determine the Flory–Huggins interaction parameter (miscibility) - mixing energy (Emix) and interaction parameter (χ) to find the right excipients and drug–excipient ratio and examined the incorporation of plasticizers and lipids to enhance printability. Furthermore, molecular dynamics (MD) simulations were employed to calculate the cohesive energy density (CED) for predicting the dissolution behavior of 3DP formulations. Results: Data from 51 formulations were analyzed, enabling correlation and experimental validation of the in silico predictions. The predicted miscibility values demonstrated a strong correlation with experimental printability results. Furthermore, using a miscibility parameter, it was possible to accurately forecast minor changes in the drug-to-excipient ratio, plasticizer/lipid concentration, and hot-melt extrusion (HME) temperature that affect printability. Hydrophilic carriers exhibited lower CED values corresponding to faster drug release. In contrast, more hydrophobic carriers revealed high CED values, indicating stronger drug entrapment and sustained release. Conclusions: The correlation between miscibility parameters and printability, as well as between MDsimulated CED values and dissolution behavior, highlights the effectiveness of an in silico-driven strategy for 3DP formulation development. This approach minimizes reliance on empirical trial-anderror experimentation and accelerates the rational design and potential clinical translation of 3D-DDS.

Kiekviena minutė, prabėgusi iki insulto gydymo pradžios, lemia – ar žmogus pasveiks, ar liks su negrįžtamais pažeidimais. Greitas simptomų atpažinimas ir neatidėliotinas kreipimasis į medikus gali išgelbėti gyvybę. Svarbi kiekviena minutė – tai ne tik šių metų Pasaulinės insulto dienos šūkis, bet ir mūsų kasdienė realybė. Laiku suteiktas gydymas gali nulemti, ar pacientas grįš į įprastą gyvenimą. Išeminis insultas – tai staiga pasireiškianti būklė, kai dėl trombo sutrinka kraujo tėkmė į smegenis. Deguonies trūkumas lemia greitą neuronų žūtį – per kiekvieną minutę jų netenkama apie 2 milijonus, todėl greita reakcija yra kritiškai svarbi. Svarbu laiku atpažinti insulto požymius, nes greita reakcija ir greitosios pagalbos iškvietimas gali išgelbėti gyvybę bei padėti išvengti sunkios negalios. Klasikiniai insulto požymiai – tai veido asimetrija, rankos ar kojos nusilpimas, sutrikusi kalba. Tiems, kurie patiria išeminį insultą, ūmiausiame laikotarpyje gali būti taikomi specializuoti gydymo metodai – intraveninė trombolizė bei mechaninė trombektomija. Lietuvoje kaip ir pasaulyje šie metodai taikomi didžiuosiuose insulto gydymo centruose, o mažesni insulto centrai – tarpinės pagalbos ligoninės taiko intraveninę trombolizę ir, jei reikia, mechaninei trombektomijai pacientą perveža į insulto gydymo centrą. Pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas kiekvieno paciento, patyrusio insultą, smegenų būklės įvertinimui, o papildomi radiologiniai tyrimai leidžia įvertinti tinkamumą specializuotam insulto gydymui ir praėjus standartiniam terapiniam langui. Atrinktiems pacientams gydymas mechanine trombektomija galimas ir iki 24 val. nuo simptomų pradžios. Kauno klinikų insulto centre ypatingas dėmesys skiriamas komandinio darbo tobulinimui – vykdomi specializuoti mokymai ir simuliacijos, padedančios dar labiau sutrumpinti laiką nuo pirmųjų simptomų iki gydymo pradžios. Kiekvienas insulto gydymo atvejis – daugiadalykės komandos pastangų rezultatas. Visos insulto gydyme dalyvaujančios komandos – nuo paramedikų, radiologų, anesteziologų, intervencijas atliekančių radiologų, slaugytojų ir neurologų veiksmai turi būti tiksliai koordinuoti. Taigi, insulto gydymo rezultatas priklauso nuo technologinės bei mokslo pažangos, darnaus komandinio darbo ir didelio noro padėti pacientui.

Aterosklerozės vystymąsi skatina progresuojantis mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL-Ch) ir kitų lipoproteinų susikaupimas arterijų sienelėse, kuris kartu sukelia uždegiminių reakcijų kaskadą, vedančią prie aterosklerozinės plokštelės susidarymo ir progresavimo. Laikui bėgant, arterijų sienelėse kaupiasi vis daugiau aterogeninių lipoproteinų, aterosklerozinė plokštelė palaipsniui didėja, kartu didėja ūminio aterosklerozinio širdies ir kraujagyslių sistemos įvykio rizika. MTL-Ch yra ne tik aterosklerozinės širdies ir kraujagyslių ligos (AŠKL) rizikos veiksnys, bet taip pat yra tiesioginė AŠKL priežastis, todėl MTL-Ch kiekio plazmoje mažinimas turėtų būti pagrindinis aterosklerozinių širdies ir kraujagyslių įvykių prevencijos tikslas. Daugybė epidemiologinių ir klinikinių tyrimų (Framingham Heart Study, INTERHEART, Cholesterol Treatment Trialists’ Collaboration) aiškiai parodė, kad: kuo yra didesnis MTL-Ch, tuo yra didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. MTL-Ch sumažinimas reikšmingai mažina kardiovaskulinių įvykių (infarkto, insulto, mirties) tikimybę, o kiekvienas 1 mmol/l MTL –Ch sumažėjimas mažina pagrindinių kardiovaskulinių įvykių riziką apie 20–25 % . Tokiu būdu, klinikinė MTL-Ch mažinimo nauda priklauso nuo pasiekto MTL-Ch sumažėjimo, todėl asmenims, kuriems yra didesnė širdies ir kraujagyslių sistemos rizika, reikia intensyvesnio MTL-Ch mažinimo, kad gydymo metu būtų pasiekta tokia pati liekamoji širdies ir kraujagyslių sistemos rizika, lyginant su asmenimis, kurių rizika yra mažesnė. [...].

Migrena serga iki 20 procentų pasaulio gyventojų ir yra antra pagal dažnumą negalios priežastis visame pasaulyje. Išeminis insultas yra antra pagal dažnumą mirtingumo ir trečia pagal dažnumą negalios priežastis visame pasaulyje. Migrena ir insultas yra du dažni ir nevienalyčiai neurovaskuliniai sutrikimai, sukeliantys didelę naštą sergantiems ir dideles ekonomines išlaidas visuomenei. Vis daugiau įrodymų, kad migrena padidina bendrą smegenų kraujagyslių ligų riziką. Tačiau, migrenos ir insulto ryšio mechanizmas nežinomas. Išeminis insultas žmonėms, sergantiems migrena, yra stipriai susijęs su migrena su aura, jaunu amžiumi, moteriška lytimi, geriamųjų kontraceptikų vartojimu ir rūkymo įpročiais. Praeinančiojo galvos smegenų išemijos priepuolio rizika taip pat atrodo yra padidėjusi sergantiems migrena, nors šis ryšys nėra pakankamai išsamiai ištirtas. Atsižvelgiant į didesnę insulto riziką žmonėms, sergantiems migrena su aura, svarbu nustatyti ir modifikuoti bet kokį kraujagyslių rizikos veiksnį. Dabartinės migrenos gydymo gairės nerekomenduoja vartoti antitrombozinių vaistų migrenos profilaktikai, tačiau gydytojai turėtų apsvarstyti, ar pacientams, kuriems yra ypač didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika, toks gydymas būtų naudingas. Šiuo metu nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad profilaktinis migrenos gydymas gali sumažinti insulto riziką žmonėms, sergantiems migrena.

Galvos smegenų insultas (GSI) išlieka viena iš dažniausių mirties ir negalios priežasčių pasaulyje [1]. Patikimi duomenys apie insulto sergamumo ir mirtingumo tendencijas yra svarbūs kuriant veiksmingas prevencijos strategijas ir paskirstant sveikatos priežiūros išteklius [2]. Šio populiacinio tyrimo tikslai buvo nustatyti 24 metų laikotarpio GSI sergamumo, mirštamumo ir mirtingumo tendencijas tarp darbingo amžiaus (25–64 metų) Kauno miesto gyventojų 2000–2023 metais ir įvertinti COVID-19 pandemijos įtaką. [...].

Prediabetas yra angliavandenių apykaitos sutrikimas, pagrįstas glikemijos rodikliais, viršijančiais normą, tačiau nesiekiančiais cukrinio diabeto ribų. Jis dar vadinamas tarpine hiperglikemija ir siejamas su makrokraujagysline ateroskleroze bei su tuo susijusiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, didina diabetinės retinopatijos ir nefropatijos riziką. Pastaraisiais dešimtmečiais prediabeto paplitimas pasaulyje didėja, tačiau tikslūs globalaus prediabeto plitimo duomenys nėra žinomi. Prognozuojama, kad 2030 m. juo gali sirgti daugiau 470 milijonų žmonių. LSMU Endokrinologijos instituto mokslininkų tyrimo duomenimis, viename Lietuvos rajone prediabetas diagnozuotas daugiau nei 32 proc. populiacijos. Tarptautinės diabeto federacijos 2019 m. duomenimis, gliukozės tolerancijos sutrikimas nustatomas 7,5 proc. 18-99 metų amžiaus žmonių, ir apie pusę jų jaunesni nei 50 metų. Leidinyje pateikiama prediabeto patofiziologija, rizikos veiksniai, diagnostika, aptariamos prediabeto sąsajos su periferine nervų sistema, mikro- ir makrokraujagyslių pokyčiais, hipertenzija, širdies nepakankamumu, akių ir inkstų ligomis, aprašomas prediabetas ir hemostazė, vyrų lytinių hormonų pusiausvyros ir erekcijos trikimai prediabeto atvejais, prediabeto problemos vaikų amžiuje, pateikiama duomenų apie pirminę diabeto sukeltą komplikacijų prevenciją ir kt. klausimai.