Šatrovskaja, Irina

Darbo tikslas. Nustatyti nerujojančių ir neapsivaisinančių paršavedžių leptino geno (LEP) polimorfizmą ir leptino koncentraciją kraujyje bei įvertinti jų įtaką lytinį ciklą reguliuojantiems veiksniams. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti normalių (NP) ir nerujojančių bei neapsivaisinančių (NNP) paršavedžių leptino geno įvairovę. 2. Nustatyti leptino geno polimorfizmo (LEP) įtaką paršavedžių lašinių storiui po paršelių atjunkymo. 3. Įvertinti leptino geno polimorfizmo įtaką gimstančių paršelių gyvybingumui bei išsaugojimui. 4. Nustatyti leptino geno polimorfizmo įtaką paršavedžių brokavimo priežasčiai. 5. Nustatyti ir palyginti leptino koncentraciją skirtingų leptino genotipų paršavedžių kraujyje. 6. Įvertinti ir palyginti leptino geno polimorfizmo įtaką paršavedžių kraujo biocheminiams rodikliams. 7. Įvertinti dėl nerujojimo arba neapsivaisinimo išbrokuotų paršavedžių kiaušidžių funkcinę būklę atsižvelgiant į leptino geno polimorfizmą. 8. Nustatyti leptino geno polimorfizmo įtaką NNP paršavedžių gonadotropinių ir lytinių hormonų sekrecijai. 9. Nustatyti leptino geno polimorfizmo įtaką kiaušidių morfologijai. 10. Nustatyti leptino koncentracijos kraujyje įtaką kiaušidžių morfologijai. Mokslinis darbo naujumas. Pirmą kartą buvo nustatytas leptino (LEP) geno polimorfizmas neapsivaisinančioms ir nerujojančioms (NNP) paršavedėms ir nustatyta šio geno įtaka šių paršavedžių reprodukcinių savybių sutrikimo pasireiškimui. Įvertinta leptino (LEP) geno polimorfizmo ir leptino koncentracijos įtaka NNP paršavedžių lašinių storiui po paršavedžių atjunkymo, atvestų paršelių gyvybingumui bei išsaugojimui, paršavedžių brokavimo priežasčiai. [...].

Šio darbo tikslas buvo nustatyti mišrūnių paršavedžių su reprodukcijos sutrikimais leptino geno polimorfizmą ir galimus jų lašinių storio po atjunkymo, atvestų paršelių gyvybingumo bei išsaugotų paršelių skaičiaus iki atjunkymo skirtumus tarp genotipų. Tyrimui atrinktos 85 sutrikusios reprodukcijos paršavedės, nustatytas jų leptino geno polimorfizmas bei įvertinti galimi lašinių storio po atjunkymo, atvestų paršelių gyvybingumo, išsaugotų paršelių skaičiaus iki atjunkymo skirtumai tarp Leptino geno genotipų. Lašinių storis po paskutinio atjunkymo echoskopu nustatytas trijuose taškuose (T): T(1) – tarp 6–7 šonkaulių, T(2) – ties 10 šonkauliu, T(3) – už paskutinio šonkaulio. Atvestų gyvų ir negyvų bei atjunkytų paršelių skaičius nustatytas iš paršavedžių reprodukcijos kortelių duomenų. DNR išskirta iš kraujo. Leptino geno polimorfizmui identifikuoti taikytas PGR-RFIP metodas, PGR produktas karpytas HinfI restrikciniu fermentu. Sukarpytas T alelis buvo 152 bp, o C alelis – 84 bp ir 68 bp dydžio. Tirtoje sutrikusios reprodukcijos paršavedžių populiacijoje leptino geno TT genotipas nustatytas 0,63 dažniu, TC genotipas – 0,31, o CC genotipas pasireiškė 0,06 dažniu. T alelis pasireiškė 0,79 dažniu, o C – 0,21 dažniu. Nustatyta, kad CC genotipo paršavedžių nugaros lašiniai po atjunkymo buvo storesni už TT ir TC genotipų paršavedžių P(1) taške 4,6 mm ir 3,1 mm (p<0,05), P(2) taške – 5,0 ir 4,5 mm (p<0,05), o P(3) taške – 3,5 ir 2,7 mm (p<0,05). Daugiausia paršavedžių (52,94 proc.), kurioms atjunkius paršelius pasireiškė ilgalaikis anoestrus buvo TT genotipo grupėje. [...].

Aim. The aim of present study was to identify polymorphism in the Obese gene of 115 crossbred sows and determine influence on born piglets viability. In pigs, the Obese gene (or leptin gene) is considered to be an eligible gene to follow traits of economic importance, such as pig fat thickness, growth, and reproduction (Lagonigro et al., 2003). But the contribution of individual genes for such reproductive trait number as dead piglets is still unknown. Methods. Blood samples were collected from jugular vein. DNA was extracted by chloroform / phenol method. Genotyping Obese of gene was perfomed by polymerase chain reaction – restriction fragment length polymorphism (PCR/RFLP) method (Stratil et al., 1997). PCR amplicon was digested with 2 U HinfI restriction enzyme, genotyping on a 3.5% agarose gel and stained with ethidium bromide. Two alleles of Obese gene were identified: T contained one 152 bp fragment, C had two fragments (84 and 68 bp). Results. The genotype frequencies observed were 65.5% TT genotype, 29.5% TC genotype and 5% of sows had CC genotype. The C allele was with frequency 0.2, T allele with frequency 0.8 in the studied population of sows. The same allele frequencies have been found by other researchers (Szydlowski et al., 2004; Silveira et al., 2008). TT genotype sows had on average 9,255 alive piglets, respectively TC genotype sows had 9,776, CC genotype 10,433. CC genotype pigs had 0,265 dead piglets less than TC genotype sows and 0,241 piglet less than TT genotype sows. The results primarily show the influence of Obese gene on reproduction properties of sows – the number of piglets born dead and alive – which is very important in pig reproduction. For giving recommendations to farmers for use of Obese gene test as important marker for reproduction traits the number of tested pigs as well as breed influence should be increased.

Mūsų darbo tikslas buvo nustatyti, kaip imunininės ląstelės pasiskirsto reprodukcijos sutrikimų turinčių kiaulių endometriume bei estradiolio-17 β ir progesterono pokyčius kraujo plazmoje lytinio ciklo ir anoestrus metu. Sutrikusios reprodukcijos kiaulių citologiniai tyrimai, nustatant imuninių ląstelių infiltraciją gimdos audiniuose lytinio ciklo ir anoestrus metu, iki šiol atlikti nebuvo. Skirtingų lytinio ciklo stadijų metu kiaulių endometriume vyravo limfocitai, plazminės ląstelės ir makrofagai. Rujos metu endometriumo paviršiniame epiteliniame, stromoje bei liaukiniame sluoksniuose vyravo limfocitai. Nustatyta, kad limfocitų kiekis paviršiniame endometriumo epitelyje teigiamai koreliavo su limfocitų kiekiu stromoje bei liaukiniame sluoksnyje (r=0,4 ir r=0,2; p<0,01). Porujo metu endometriumo stromoje, o ankstyvojo porujo metu liaukiniame sluoksnyje vyravo eozinofilai (p<0,05). Anoestrus metu endometriumo paviršiniame bei liaukiniame epiteliniuose sluoksniuose ryškiausia buvo neutrofilų infiltracija, o eozinofilų ir makrofagų nerasta nė viename endometriumo sluoksnyje (p<0,05).