Petereit, Rūta

Fausta Noreikaitė Gyvensenos reikšmė nutukimo gydyme po bariatrinių operacijų.

Darbo tikslas: Įvertinti gyvensenos reikšmę nutukimo gydyme po bariatrinių operacijų.

Darbo uždaviniai: Įvertinti mitybos įpročius ir jų sąsajas su kūno svorio sumažėjimu; išanalizuoti fizinio aktyvumo įtaką bendrai savijautai ir kūno svorio sumažėjimui; įvertinti miego kokybės ir trukmės sąsajas su mitybos įpročiais ir kūno svorio pokyčiais; įvertinti, ar psichologiniai veiksniai turi įtakos kūno svorio sumažėjimui.

Tyrimo metodika: Gyvensenos reikšmė po bariatrinių operacijų buvo vertinama atlikus kiekybinį momentinį tyrimą ir sukūrus anoniminę internetinę apklausą Google Forms platformoje. Tyrimas vykdytas 2025 metų rugsėjo – gruodžio mėnesiais, iš viso dalyvavo 144 asmenys, kuriems buvo atlikta bariatrinė operacija. Duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 31.0.0.0 programinę įrangą ir Microsoft Excel 365 programą. Rezultatai statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05.

Tyrimo rezultatai: Dažniausiai atliktos operacijos buvo skrandžio apylankos (53,5 %) ir rankovinė skrandžio rezekcija (40,3 %). Respondentų kūno svoris vidutiniškai sumažėjo 29,6 %. Didžiausias vidutinis kūno svorio sumažėjimas nustatytas po skrandžio apylankos (30,0 %) ir praėjus 6 – 12 mėnesių po operacijos (35,7 %). Didesnis baltyminių maisto produktų vartojimas buvo susijęs su mažesniu porcijų dydžiu ir dažnesniu valgymu, o didesnis mažiau sveikatai palankių maisto produktų vartojimas − su emociniu valgymu. Trumpesnė miego trukmė buvo susijusi su didesniu porcijų dydžiu ir dažnesniu mažiau sveikatai palankių maisto produktų vartojimu. Didėjant fizinio aktyvumo dažniui, reikšmingai didėjo energingumo jausmas. Daugiaveiksnė tiesinė regresinė analizė parodė, kad didesnis kūno svorio sumažėjimas buvo susijęs su jaunesniu amžiumi, palankesniu subjektyvios psichologinės savijautos vertinimu, ilgesniu laikotarpiu po operacijos ir didesniu fizinio aktyvumo dažniu.

Išvados: Gyvensenos veiksniai po bariatrinės operacijos labiau siejosi su mitybos įpročiais ir subjektyvia psichologine savijauta nei su kūno svorio sumažėjimu. Mitybos rekomendacijų nesilaikymas (p = 0,002) ir trumpesnė miego trukmė (p = 0,003) buvo susiję su mažiau palankiais mitybos įpročiais, fizinis aktyvumas – su geresne savijauta ir pasitikėjimu savimi (p = 0,003), o palankesnis psichologinės savijautos vertinimas buvo susijęs su didesniu kūno svorio sumažėjimu (p = 0,029). Mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas ir miego rodikliai nebuvo statistiškai reikšmingai susiję su kūno svorio sumažėjimu.

Rekomendacijos: Sukurti individualizuotas fizinio aktyvumo programas; užtikrinti psichologų konsultacijų prieinamumą ir kompleksinę ilgalaikę pacientų priežiūrą; atlikti didesnės imties tyrimą.