Indriulytė, Roberta

Background, Objectives: Studies have demonstrated that neo-nates exhibit cortical responses to noxious stimuli, express clear physiological stress reactions. Major challenge – effective pain assessment. There is lack of studies investigating maternal fac-tors influencing neonatal stress and pain responses. This study aimed to identify these factors. Methods: We conducted a prospective quantitative study at the Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics (Dec2020–Nov 2021). Term and preterm neonates admitted to the Neonatology Department/NICU were included. Exclusion criteria: neonate endocrine, CNS disorders, treatment with glucocorticoids or analgesics, and dehydration. Data collected: neonate's vitals, demographics, PIPP score, mothers’ medical history. Newborn salivary cortisol and melatonin were measured via ELISA before and 30 minutes after venipuncture or heel prick. Statistical analysis performed with SPSS 29.0. p value < 0.05 considered significant. Results: 98 newborns included in the study, 63.3% born on term. 68.4% of birth – natural. Half of women < 30 y.o. (median29 years, IQR26-33). 73.5% had pathology during pregnancy, 62.2% had medical anesthesia/pain management during labor. Higher melatonin in newborns born via CPO post NICU procedure(p = 0.028). Newborns from mothers who had any pathology during pregnancy were 12.6x more likely to have higher cortisol before heel-lance procedure (p = 0.021). The method of delivery negatively correlated with pre-procedure cortisol concentration(p = 0.035, p = 0.068). Maternal harmful habits increase melatonin concentration 6.319x after the heel-lance prick. Pain relief during labor and harmful maternal habits were associated with difference in melatonin concentration before and after the heel-lance procedure (p = 0.005, p = 0.002). Neonates born via CPO had higher melatonin after NICU procedure (p = 0.028). Conclusion: We observed that neonatal stress and pain responses are significantly influenced by maternal factors, including maternal health, delivery method, and maternal behaviors.

Background, Objectives: Neonates, especially preterm infants in the NICU, undergo numerous procedures that may cause discomfort or pain. There is limited research on factors influencing neonatal stress and pain responses. This study aimed to identify factors in newborns associated with increased neonatal pain. Methods: We conducted a prospective quantitative study at the Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics (Dec2020–Nov 2021). Term and preterm neonates admitted to the Neonatology Department/NICU were included. Exclusion criteria: endocrine, and CNS disorders, treatment with glucocorticoids or analgesics, and dehydration. Data collected: neonates’ vitals, demographics, PIPP score, physiological parameters. Salivary cortisol and melatonin were measured via ELISA be-fore and 30 minutes after venipuncture or heel prick. Statistical analysis performed with SPSS 29.0. p value < 0.05 considered significant. Results: In total 98 newborns were included in the study,63.3% were term, 30 – treated in NICU. 68.4% of birth – natural, 9.2% had congenital malformations. Preterm neonates had greater increases in heart and respiratory rates during procedures (p < 0.001, p = 0.005), higher pre-procedural PIPP scores (p < 0.001), it remained similar after procedure. Females tended to have lower SpO2 before and after the procedure(p = 0.059, p = 0.057). Higher RR before, after the procedure associated with congenital abnormalities (p = 0.016, p = 0.050).Cortisol was higher in premature newborns after venipuncture(p = 0.039), also they had higher cortisol difference after NICU procedure (p = 0.039). Females had higher cortisol before procedure in NICU (p = 0.009). Congenital abnormalities associated with greater cortisol difference during heel-lance (B = 29.583,p = 0.039), lower gestational age – with higher cortisol difference in NICU procedures(p = 0.041). Neonatal sepsis was negatively correlated with melatonin concentration (p = 0.025).Conclusion: We observed that prematurity, congenital conditions, and neonatal sepsis are associated with heightened physiological and hormonal stress and pain responses.

Tyrimo tikslas. Įvertinti radiomikos panaudojimo galimybes diagnozuojant krūties vėžį ir atsaką į gydymą. Tyrimo metodai. Nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. atrinktos mokslinės publikacijos iš „PubMed" duomenų bazės pagal reikšminius žodžius, remiantis įtraukimo ir neįtraukimo į tyrimą kriterijais. Rezultatai. Devyni straipsniai atitiko įtraukimo į tyrimą kriterijus ir buvo naudojami tolesnei literatūros analizei. Nomograma, apimanti radiomikos balą ir BI-RADS kategoriją, turi potencialią krūties vėžio prognozavimo reikšmę pažeidimams, priskiriamiems BI-RADS UG ketvirtai arba penktai kategorijai. Klinikiniais parametrais kompleksinė radiomika su įprastiniais krūties UG ir SWE vaizdais leidžia neinvaziniu ir praktišku būdu prognozuoti pažasties limfmazgių pašalinimo mastą ir gydymo galimybes sergančiosioms ankstyvos stadijos krūties vėžiu. Derinant kiekybinius navikų radiominius duomenis su kontralateralinėmis parenchimos charakteristikomis gerėja krūties vėžio diagnozavimo tikslumas. Radiomika suteikia papildomos naudos įprastinei kontrastinei krūtinės KT, padeda planuoti pacientų gydymo strategiją. Modeliai, pagrįsti 18F-FDG PET/KT vaizdais, galėtų padėti tiksliai atskirti krūties karcinomą nuo krūties limfomos. Daugiaparametrinės MRT radiomikos gali prognozuoti patologinį atsaką į neoadjuvantinę chemoterapiją krūties vėžio atveju, taip pat nustatyti imunologiškai aktyvius navikus. Išvados. Radiomika gali būti naudinga diagnozuojant krūties vėžį, prognozuojant jo išplitimą, renkantis operacijos mastą bei siekiant nustatyti gydymo efektyvumą.

Tyrimo tikslas. Įvertinti neinvazinius tyrimus kaip alternatyvą biopsijai, nustatant kepenų fibrozę ir vertinant atsaką į gydymą. Tyrimo metodai. Nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. vasario mėn. atrinktos mokslinės publikacijos iš „PubMed“ duomenų bazės pagal reikšminius žodžius, remiantis įtraukimo ir neįtraukimo į tyrimą kriterijais. Rezultatai. Magnetinio rezonanso elastografija (MRE) yra jautresnė vertinant kepenų fibrozę ir cirozę nei magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). MRE, neinvazinė vibracijos kontroliuojama trumpalaikė elastografija (angl, vibration-controlled transient elastography (VCTE)) ir 2D skersinės bangos elastografija (angl. 2Dshear wave elastography (2D-SWE)) tikslūs diagnozuojant kepenų fibrozę pacientams, sergantiems nealkoholiniu kepenų suriebėjimu. Realaus laiko elastografija (angl., real time elastography (RTE)) leidžia nustatyti pažengusią fibrozę, o VCTE tiksliai nustato tiek ankstyvą, tiek pažengusią fibrozę. Kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas yra gana reikšmingas kepenų fibrozei diagnozuoti ir gydymo atsakui įvertinti. Išvados. Šie neinvaziniai tyrimai gali būti kaip alternatyva plačiai taikomai kepenų biopsijai.