Pajėdienė, Gabija

Purpose. The study aimed to evaluate the impact of different variables on the longevity of Voice Prosthesis (VP) in patients after total laryngectomy. Patients and Methods. This retrospective cohort study is based on data about a continuous series of 328 third generation VP, which were implanted between 2016 and 2020. Data about the VP users’ age, sex, place of residence, laryngeal tumor stage, neck irradiation, VP size, and the use of Heat and Moisture Exchanger (HME)were obtained and analyzed. The effect of these variables on VP lifetime was determined. Results. The median lifetime of VPs in patients 65 years old and above was 182 days (95% CI 168-196), versus 146 days (95% CI 130-162) (P=0.033) in patients younger than 65. Neck irradiation was associated with a longer VP median lifetime of 161 days (95% CI 142-180) compared to 126 days (95% CI 100-152) with no prior neck irradiation (P=0.046). HME usage was associated with significantly increased longevity of VPs: 182 days (95% CI 156-208) with HME and 149 days (95% CI 132-166) without HME usage (P=0.039). Conclusion. The results of the present study suggest that neck irradiation, and routine use of use of HME are positively associated with the longevity of VPs.

Įvadas: SARS-CoV-2 sukeliama COVID-19 pandemija jau paveikė virš 163 milijonų žmonių visame pasaulyje. Dažniausiai pasireiškiantys COVID-19 ligos simptomai – kosulys, karščiavimas, dusulys, raumenų bei skeleto sistemos simptomai (raumenų skausmas (mialgija), sąnarių skausmas, nuovargis), virškinimo sistemos simptomai bei uoslės ir skonio sutrikimai [1,2,3]. Didėjant COVID-19 infekcija persirgusios populiacijos daliai, sutinkama vis daugiau asmenų, kuriems pasireiškia ir ilgalaikiai COVID-19 infekcijos efektai. Tikslas: išsiaiškinti dažniausius COVID-19 infekcijos liekamuosius reiškinius, jų pasireiškimo dažnį. Metodika. Literatūros paieškos prioritetais laikytos sisteminės literatūros apžvalgos, jų neradus, einama prie literatūros apžvalgų, prospektyvinių tyrimų ir galiausiai atvejų analizės. Literatūros analizė atlikta PubMed duomenų bazėje, pagal pasirinktus MeSH terminus „COVID-19 sequelae“, „COVID-19 outcomes“, papildomai pasirenkant terminus pagal organų sistemos pažeidimą, pavyzdžiui: (COVID-19) AND (cardiovascular) AND (long-term outcomes). Kadangi visos publikacijos šia tema yra ne senesnės nei 2 metų, publikacijų nereikėjo rūšiuoti pagal metus. Pagal pirminius raktažodžius rasta daugiau nei 1500 publikacijų, pritaikant konkretesnius raktažodžius bei atsirenkant aktualius tyrimus – išfiltruota iki pagrindinių, panaudotų šioje apžvalgoje. Įtraukimo į tyrimą kriterijai: 1. Visuose tyrimuose analizuotiems pacientams SARS-CoV-2 infekcija patvirtinta PGR tyrimu arba serologiškai. 2. Tyrimai su žmonėmis. Neįtraukimo kriterijai: 1. Pacientams COVID-19 nepatvirtinta objektyviu tyrimu. 2. Pacientai jaunesni nei 18 metų. Rezultatai: liekamieji kvėpavimo sistemos pokyčiai – restrikciniai pakitimai bei izoliuotai sumažėjęs DLCO aptinkamas funkciniuose plaučių testuose. [...].

Vestibulinė švanoma (VŠ) – dar žinoma kaip akustinė neuroma – gerybinis, lėtai augantis navikas, besivystantis dėl Švano ląstelių, supančių pusiausvyros ir klausos nervus vidinėje ausyje, hiperprodukcijos. Navikui augant atsiranda tokių simptomų, kaip asimetrinis klausos sutrikimas, spengimas ausyse, galvos svaigimas ir pusiausvyros sutrikimas. Navikui reikšmingai padidėjus atsiranda spaudimas į aplinkines smegenų struktūras, dėl to kyla kiti neurologiniai deficitai, o pasiekus smegenų kamieną – pavojus gyvybei. Dėl sudėtingos naviko lokalizacijos chirurginis gydymas siejamas su didele komplikacijų rizika ir sunkesne reabilitacija, todėl vis plačiau taikomi radiochirurginiai gydymo metodai. Gamma peilio stereotaksinė radiochirurgija yra perspektyvus ir efektyvus gydymo metodas, vis plačiau taikomas VŠ gydymui. Tikslas: surinkti paskelbtas publikacijas apie vestibulinės švanomos gydymą stereotaksine chirurgija gama peiliu ir sistemingai įvertinti šio metodo teikiamus pranašumus, lyginant su tradicine chirurgija. Metodai: buvo atlikta išsami anglų kalba publikuotos literatūros paieška „PubMed“ duomenų bazėje. Paieška vykdyta pagal pasirinktus MeSH terminus: Gamma knife, radiosurgery, stereotactic radiosurgery, vestibular schwannoma, acoustic neuroma. Įtraukimo į tyrimą kriterijai: 1. Publikacija išspausdinta anglų kalba 2. Publikacija ne senesnė nei 15 metų 3. Straipsnyje publikuojami Gama peiliu gydytų pacientų rezultatai. Neįtraukimo į tyrimą kriterijai: 1. Publikuojami rezultatai, gauti pasitelkus kitas radiochirurginio gydymo sistemas (LINAC, CyberKnife). Rezultatai. Pritaikius pasirinktus raktažodžius buvo rasta 60 tyrimų. Pritaikius įtraukimo ir atmetimo kriterijus buvo gauta 31 šiam straipsniui tinkanti publikacija. [...].

Introduction Total laryngectomy impacts essential functions, such as breathing, communication and swallowing. Voice prosthesis (VP) is a current gold standard method for a voice rehabilitation after total laryngectomy [1,2]. However, the device lifetime is a determining factor in patient quality of life and patient readmission rates [3]. Aim The aim of the study was to evaluate the impact of age, sex, place of residence, neck irradiation, gastroesophageal reflux disease (GERD) and the use of heat and moisture exchanger (HME) on the lifetime of VP. Methods This retrospective cohort study included patients, who underwent total laryngectomy followed by secondary VP implantation in Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics and Kaunas Clinics Affiliate Hospital of Oncology. All patients received Provox Vega VP. Collected data included age, sex, place of residence, documented neck irradiation, GERD, and use of HME. Places of residence were divided into rural and urban areas. Urban area includes three biggest Lithuanian cities with suburb and municipality centers. Patients were divided into two age groups: younger than 65 years old and older. The main outcome measure of this study was the lifetime of VP device measured in days: from the day of insertion to the day of removal. Statistical analysis was performed using Student’s t-test for comparison of means, and Kaplan Meier analysis for the device lifetime. Results A total of 322 VP used for 59 patients were analyzed in the study. The mean lifetime of VP was 184.7± 123.3. VP lifetime was significantly longer in the older patient group rather than the younger group (mean 211.9±16.9 vs 176.3±7.3) p=0.0001, also in male group compared to female (mean192.5±7.7 vs 138.7±12.5) p=0.0001. Place of residence had a statistically significant impact comparing rural (mean 189.0±11.3) and urban areas (mean 182.2±8.7) p=0.0001. For patients who received rad, [...].

Introduction Sialoendoscopy is a minimally invasive procedure aimed to treat salivary gland disorders.[1] Before this method was approved, open surgery or conservative treatment was used.[2] The first sialoendoscopic interventions in LUHS Kauno klinikos were performed in October 2018. Regarding this procedure, the endoscope is used to inspect salivary ducts as well as manage salivary gland disorders by removing salivary stones, dilating strictured salivary ducts, inserting stents, administering steroids.[3] Aim The aim of the study was to evaluate the improvement of symptoms due to sialoendoscopic treatment of patients suffering with salivary gland disorders. Methods This prospective study observed patients who underwent sialoendoscopic intervention from January 2019 to February 2020 in LUHS Kauno klinikos, department of ENT. We collected data including age, sex, pain intensity (VAS score), number of swelling episodes 12 months before intervention and ultrasonography findings before the intervention. The follow up data included swelling episodes and pain intensity during swelling 1, 3 and 6 months after the intervention. Statistical analysis was performed. Wilcoxon signed-rank test was used. P value of <0.05 was regarded as significant. Results Total analysis of 33 people included 63.6% (n=21) women and 36.4% (n=12) men. Average age was 49.8 ± 14.4 years. In total 46 salivary glands were observed: 32.6% (n=15) submandibular glands and 67.4% (n=31) parotid glands. Submandibular glands were mostly affected by sialolithiasis 73,3% (n=11) and parotid glands – mostly by autoimmune diseases: 35,5% (n=11) and secretion disturbances 25,8% (n=8). Distribution of diagnoses among patients were as follows: sialolithiasis 39.4% (n=13), autoimmune diseases 21.2% (n=7), Juvenile parotitis 3.0% (n=1), Iodine therapy induced sialadenitis 6.1% (n=2), other 30.3% (n=10). There was a significant improvement in symptoms compa... [...].

Ūmus apendicitas – tai pati dažniausia ne akušerinė chirurginė patologija, pasitaikanti nėštumo metu. Visgi, lyginant su bendra populiacija, šios ligos diagnostika dažnai yra sudėtinga dėl įvairių anatominių ir fiziologinių pokyčių, atsirandančių nėštumo metu. Padidėjusi gimda lemia kirmėlinės ataugos vietos pokyčius pilvaplėvės ertmėje, taip pat keičiasi pacienčių kraujo sudėtis, pasireiškia fiziologinė leukocitozė, tad ūmaus apendicito simptomai gali suklaidinti. Todėl ši liga dažnai siejama su vėlyvu diagnozės nustatymu ir dažnomis komplikacijomis, tokiomis kaip perforacija ar vaisiaus žūtis. Tikslas: įvertinti efektyvius diagnostikos ir gydymo būdus ūmiam apendicitui nėštumo metu. Metodai: Literatūra šiai apžvalgai buvo rinkta naudojant „PubMed” duomenų bazę. Literatūros analizei buvo pasirinkta paieška, naudojant parinktus raktinius žodžius, ir išnagrinėtas didelis kiekis publikacijų, susijusių su šios ligos diagnostikos ir gydymo būdais. Rezultatai: atlikus literatūros apžvalgą, padarėme išvadas, jog šiai ligai geriausias diagnostikos būdas yra echoskopija ir magnetinio rezonanso tomografija. Tuo tarpu, efektyviausiu gydymu išlieka skubi chirurgija. Diskusija: klinikinio ištyrimo bei labaratorinių tyrimų rezultatai gali būti klaidinantys, o tai gali lemti vėlyvą diagnozės nustatymą bei komplikacijas. Todėl šiai ligai diagnozuoti rekomenduojama atlikti radiologinius tyrimus, o gydymui rinktis neatidėliotiną chirurginę intervenciją.